Daugiau apie tai kalbėjo LIEPA prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.

– Kokią situaciją matote degalų rinkoje? Kodėl taip drastiškai krenta dyzelino pirkimas?

– Visų pirma, drastiški kritimai yra dėl vykdomos valstybės politikos akcizų srityje. Kadangi nuo šių metų yra padidinti akcizų dydžiai, jeigu kalbame apie dyzeliną, per šių metų septynis mėnesius pardavimai krito net 16,2 proc., lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Tai yra tris kartus didesnis kritimas, nei buvo suplanuotas Finansų ministerijos. Kai kuriuose regionuose, ypač jeigu kalbame apie pasienį, tikrai yra katastrofiška situacija. Yra tokių degalinių, kurių apyvartos krito iki 95 proc. Natūralu, kad verslas yra priverstas ieškoti sprendimų.

– Jeigu sakote, kad ten katastrofiška situacija, gal jau yra kažkokie konkretūs skaičiai, kur degalinės yra uždarinėjamos? Kiek jų uždaryta? Galų gale, kiek yra atleista žmonių dėl to, kad mažėja apyvartos, pardavimai?

– Verslas visada bando ieškoti išeičių. Mažina darbuotojų skaičių, trumpina darbo laiką ir tik tada galvoja apie verslo uždarymą. Būtent Kalvarijų regione yra tokių degalinių, kurios užvėrė duris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Patikrinus dyzelino kainas Lietuvoje ir Lenkijoje skirtumas nėra įspūdingas – 8–10 centų. Ar tai yra rimta paskata žmonėms važiuoti į kitą šalį pilti degalų?

– Žinote, kalbame tik apie gyventojus – tai yra labai svarbu. Tačiau nepamirškime, kad yra ir verslas. Verslas turi visai kitokias kainas. Lietuvoje dyzelino akcizo tarifas yra didžiausias visame regione, lyginant su Lenkija, Latvija, Estija. Dėl to turime tokius drastiškus skaičius ir drastiškus pardavimų kritimus (jeigu kalbame apie dyzeliną). Reikia nepamiršti, kad 80 proc. rinkos sudaro būtent dyzelinas.

– Tarkime, pasienio gyventojas, vairuojantis lengvąjį automobilį, pildamas vieną baką dyzelino Lenkijoje gali sutaupyti iki 8 eurų. Klausimas – kiek važiuoti iki degalinės Lenkijoje, o dar ir patikros, kurios yra pasienyje.

– Turėtume matyti bendrą paveikslą, kad ne tik degalai Lietuvoje yra brangesni nei Lenkijoje, bet ir maisto produktai. Žmonės natūraliai skaičiuojasi. Kai sudedi visą paveikslą, tada jau apsimoka. Būtent tokie kritimai parodo pasekmes.

Kristina Čeredničenkaitė / LNK vaizdo įrašo stop kadras

– Ar tokia sudėtinga situacija yra tik pasienio degalinėse? Gal tokiose, kurios yra toliau nuo sienos, situacija yra įprasta?

– Natūralu, kad vietinis verslas yra priverstas ir toliau gyventi. Jeigu pažiūrėsime į bendrą situaciją, ypač kalbėsime iš verslo pozicijų, labai puikiai matome skaičius ir praradimus. Norint susigrąžinti rinkos dalį, kad nebūtų tokių staigių kritimų, šioje srityje reikia sprendimų.

– Tai, ką kalba valdžia, kad reikėtų stabdyti degalų akcizų didinimą nuo kitų metų, teisingas sprendimas? Ar tai gelbės? Niekas nekalba apie mažinimą.

– Vien tai, kad yra kalbama apie stabdymą, žinoma, yra gerai. Tačiau reikia suprasti, kad vien tik stabdymo neužteks. Vien stabdymas stabilizuos padėtį ir sustabdys tolimesnius kritimus. Jeigu nieko nedarysime, nuo kitų metų dyzelino akcizas yra didinamas 16,4 proc. Natūralu, kad kaina didės tiek vartotojams, tiek verslui. Turėsime dar praradimų. Stabdymas yra pirmas žingsnis, bet to nepakanka. Kviečiu valstybės institucijas imtis ryžtingų sprendimų ir galvoti apie tokį akcizo tarifą, kuris būtų artimas Lenkijos akcizui. Norime būti konkurencingi, sąžiningai konkuruoti, tam yra reikalinga tiksli mokestinė politika.