Pasaulio ekonomikai kyla daugiau grėsmių nei kada nors: Kinijos ekonomikos lėtėjimas, dar viena euro zonos krizė ir galbūt iširimas, Jungtinių Amerikos Valstijų nesugebėjimas atsitiesti. Tačiau bene didžiausias veiksnys, kuris gali lemti naują pasaulinę recesiją, yra naftos kainos.

Sankcijos kelia įtampą

Nors pastaruoju metu dėl suintensyvėjusių neramumų finansų rinkose ir sumažėjusios pasaulinės degalų paklausos naftos kainos šiek tiek sumenko, jos vis dar gerokai viršija psichologine tapusią 100 JAV dolerio už barelį ribą. Atitinkamai dėl to kylančios degalų kainos kelia ypatingą grėsmę tolesnei ekonomikos raidai.

Pagrindinę įtaką kainoms kilti turi Artimuosiuose Rytuose tvyranti įtampa tarp Irano ir Izraelio. Pastarasis grasina imtis karinių veiksmų prieš Iraną, jei šis nesustabdys urano sodrinimo procedūros. Prie to nemažai prisidėjo ir JAV pradėtas taikyti prekių embargas Iranui, taip pat bankinės sankcijos, kuriomis siekiama užkirsti kelią gauti pinigų per Vakarų bankų sistemas. Prie embargo prisijungė ir ES kuriai kylančios naftos kainos tik į nenaudą.

Verta paminėti, kad trys pastarosios pasaulinės recesijos, neskaitant naujausios, buvo sukeltos naftos kainų šokų dėl neramumų Artimuosiuose Rytuose. 1973 m. prasidėjo arabų valstybių ir Izraelio karas, kuris dvejiems metams sukėlė pasaulinę stagnaciją. 1979 m. prasidėjo Irano revoliucija, kuri trejiems metams pasaulio ekonomiką įstūmė į recesiją. 1990 m. Irakas užpuolė Kuveitą ir vėl – pasaulinė recesija. Net jei vertintume pastarąją vis dar besitęsiančią pasaulinę krizę, galime prisiminti, kad jos pradžioje 2008 m. naftos kainos pasiekė rekordinį visų laikų lygį – 147 JAV dolerius už barelį – ir nuo to laiko nebuvo nukritusios gerokai žemiau nei 100 JAV dolerių. Tai sukėlė maisto produktų, elektros, šilumos, transporto ir daugumos kitų prekių kainas. Ir labai greitai ekonomika ėmė smukti.

Naftos kainos nesugebėjimas nusmukti žemiau nei 100 JAV dolerių už barelį ribos yra skausmingas viso pasaulio ekonomikai. Kadangi naftos produktai naudojami labai plačiai, nuo jų kainos priklauso kitų prekių kainos ir tai įtraukia į užburtą ratą. Nesugebėjimas spręsti šios problemos, net jos ignoravimas, pastaruoju metu yra labai pavojingas.

Spekuliacijos ignoruojamos

Nors pagrindinis naftos kainos veiksnys yra pasaulinė jos paklausa, energetikos srities mokslininkų sluoksniuose vyksta daug diskusijų, kokią įtaką turi spekuliantų, kurie nedalyvauja realioje prekyboje, veiksmai. Spekuliacija išvestinėmis priemonėmis, susietomis su nafta, per ketverius metus išaugo apie 20 kartų. Nors per pirmą krizės bangą šiuo klausimu buvo garsiai diskutuojama, pastaruoju metu jis neliečiamas.

Tarp viešai neeskaluojamų ir nepatogių pasiūlymų – uždrausti spekuliacinius sandorius ir apriboti prekybą naftos produktais tik licencijuotiems prekybininkams. Kitas – vadinamasis Tobino mokestis, kuriuo spekuliaciniai sandoriai būtų apmokestinami nedideliu procentiniu mokesčiu nuo kiekvieno sandorio. Taip iš prekybos būtų pašalinami spekuliantai, uždirbantys iš nedidelio kainų svyravimo.

Žinoma, neverta pamiršti tokių rinkų kaip Kinija, Indija ir Brazilija, kurios net ir kylant pasaulinės krizės grėsmei auga ir vartoja vis daugiau. Remiantis naujausia Tarptautinės energijos agentūros naftos rinkos ataskaita, prognozuojama, kad naftos sunaudojimas 2013 m. augs beveik 1 proc. JAV federalinio rezervo tyrimas rodo, kad paklausa naftos kainos pokyčius lemia 40 proc. Apie 15 proc. kainos pokyčių sudaro spekuliaciniai sandoriai. Nors pastarasis veiksnys ne didžiausias, jį eliminavus būtų galima sumažinti 15 proc. įtaką naftos kainai.

Prognozuoti sunku

Dauguma tyrėjų nesutaria dėl naftos spekuliantų įtakos, tačiau net ir 15 proc. įtaka yra didelė. Juo labiau kad kylančios naftos kainos augina pirmiausia jos produktų, labiausiai degalų ir daugumos kitų prekių, kainas. Tai prisideda ir prie maisto, transporto kainų augimo, brangina kitas paslaugas, nes visi žmonės ir įmonės naudojasi transportu, todėl jų išlaidos atitinkamai didėja. Taip patenkame į užburtą kainų kilimo ratą.

Būtų sunku prognozuoti naftos kainos perspektyvą, nes ji priklauso nuo labai daug veiksnių. Tačiau galima daryti labai aiškią išvadą, kad, šiandieniams įvykiams besitęsiant ir karinio konflikto tarp Irano ir Izraelio grėsmei vis didėjant, juodojo aukso kaina gali labai greitai grįžti į rekordinį lygį ir jį viršyti. Prasidėjus konfliktui su Iranu buvo prognozuota, kad naftos kaina gali pasiekti 200 JAV dolerių už barelį. Ir tai gali būti ne riba, jei konfliktas virstų karu ir prekyba su vienu pagrindinių naftos prekybos taškų – Ormūzo sąsiauriu – sustotų. Kadangi šiuo sąsiauriu perplukdoma apie 20 proc. visos pasaulinės naftos, galima tik spėlioti, iki kokio lygio tai išaugintų jos kainą.

Žinoma, vis atidedamas alternatyviųjų išteklių ir energijos šaltinių klausimas tokios perspektyvos kontekste tampa vis aktualesnis. Ir labai realu, kad šios pasaulinės krizės rezultatas bus galų gale atrasta ir imta naudoti pigi iškastinio kuro alternatyva. Naftos kainų šokai yra nulėmę ir kitų produktų brangimą, kurį sustabdyti labai sunku net ir sumažinus priežastinio veiksnio – naftos – kainą.

Komentarai

Nerijus Mačiulis

Banko „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas

Degalų kainos Lietuvoje dabar viršija 5 litus dėl išaugusios naftos kainos pasaulinėje biržoje. O ji pastaruoju metu kilo dėl daugelio veiksnių. Įtakos tam turi tvyrančios baimės dėl Irano ir Izraelio karo veiksmų. Tačiau net jei karinis konfliktas įvyktų, neaišku, kaip rimtai sutriktų naftos tiekimas. Pats Iranas pasaulinėje naftos rinkoje ne itin svarbus dalyvis – svarbiau, ar galimi kariniai konfliktai su Iranu neužkirs naftos tiekimo Ormūzo sąsiauryje. Nes šiame sąsiauryje dislokuotos didžiosios karinės pajėgos, o per jį keliauja trečdalis jūrų keliais gabenamos pasaulio naftos. Jei šiame sąsiauryje karo veiksmai užkirstų kelią naftos srautams bent savaitei, naftos rinka patirtų milžinišką šoką. Kai kurie investuotojai, vertindami šią tikimybę, bando spekuliuoti ir išlošti naftos biržoje.

Taip pat pastaruoju metu yra ir kitų sutrikimų bei nelaimių, kurios potencialiai didina naftos kainas: tai uraganas Meksikos įlankoje, gaisras Venesuelos naftos perdirbimo gamykloje.

Nors šiuo metu didžiulių naftos tiekimo sutrikimų nėra, didelę įtaką jos kainoms turi šių sutrikimų baimė, lūkesčiai dėl naftos paklausos. Kai tik lūkesčiai išspręsti euro zonos skolų problemą padidėja, – kai jaučiama, kad pavyks rasti kompromisą ar Europos centrinis bankas imsis priemonių, – pasaulinei ekonomikai gresiantys pavojai sumažėja ir tikimasi didesnio ekonomikos augimo. O tai reiškia ir didesnį naftos vartojimą.

Tačiau kainas labai lemia ne tik rinkos dalyvių, kurie patys naftą naudoja, lūkesčiai, bet ir tų, kurie naftą perka ir parduoda, tikėdamiesi išlošti iš kainų svyravimo. Dėl spekuliacijų susiduriame su milžinišku kainų svyravimu, kuris tikrai neatspindi realių paklausos ir pasiūlos pokyčių. Vis dėlto prognozuojame, kad vidutinė naftos kaina neliks dabartinio lygio. Jeigu nebus tolesnių naftos tiekimo iš Artimųjų Rytų ir kitų regionų sutrikimų, dabar 115 JAV dolerių už barelį viršijanti kaina turėtų nukristi arčiau 110 JAV dolerių už barelį. Todėl antrą šių metų pusmetį naftos ir degalų kainos turėtų sumažėti.

Žygimantas Mauricas

Banko „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas

Jeigu nusičiaudi JAV, suserga visas likęs pasaulis. Tačiau šiuo metu matome, kad serga Pietų Europa, o investuotojai ir gamybininkai vis labiau įsitikinę, kad serganti Pietų Europa jokiu būdu neužkrečia viso likusio pasaulio. Būtent dėl šios priežasties pasaulio ekonomika toliau auga sparčiai. Todėl ir naftos paklausa auga ganėtinai sparčiai, ypač besivystančiose rinkose. Atkreipę į tai dėmesį investuotojai šiek tiek sunerimo, ir naftos kaina šoktelėjo bei kone pasiekė praėjusių metų vidutines kainas.

Kadangi naftos paklausa auga ganėtinai sparčiai, būtų naivu tikėtis, kad kainos pasieks žemumas kaip prieš 5–10 metų. Net naujų naftos telkinių savikaina gana didelė – 60–80 JAV dolerių už barelį, kai naftos kaina rinkoje siekia 110 JAV dolerių už barelį. Birželį kaina buvo nukritusi iki 90 JAV dolerių už barelį ir dalis projektų tapo beveik nekonkurencingi. O kai projektas tampa nekonkurencingas, jis nutraukiamas ir naftos kaina, trūkstant pasiūlos, iškart kyla.

Atsiradus baimei dėl ekonominio nuosmukio, trumpą laikotarpį degalų kaina gali nukristi galbūt net žemiau nei iki 4 litų už litrą. Tačiau tai būtų tik laikinas, panikos nulemtas kritimas. Apskritai prognozuojame, kad kaina, jei akcizai ir mokesčiai nesikeis, ateityje sieks 5–6 litus už litrą.

Neturėdama savo išteklių Lietuva, kitaip nei Rusija, Azerbaidžanas ar Arabų šalys, yra priversta naftą importuoti iš pasaulinių rinkų, todėl mes turime labai mažai galimybių degalų kainą sumažinti. Be to, būdama ES narė Lietuva yra nustatytos minimalios akcizų ribos įkaitė. Šiuo metu dyzelinui jau taikome minimalią akcizų ribą, benzinui – šiek tiek didesnę. Tačiau kaip ekonomistas su tokia kainodara sutikčiau. Juk dyzelinas naudojamas pramonėje, transporto sektoriuje, tad dėl minimalaus akcizo prekių kainos yra šiek tiek mažesnės, o transporto sektorius gali laisviau kvėpuoti. Benzinas naudojamas daugiau mažmeniniams tikslams – asmeniniams automobiliams, tad tai tam tikru atžvilgiu yra vartojimo apmokestinimas. Ekonominiu požiūriu toks apmokestinimas nėra labai blogas, nes nereikia pamiršti, kad mūsų valstybės biudžetas skylėtas. Kitaip tariant, net ir nebūdami ES nariais akcizų labai sumažinti negalėtume.

Gitanas Nausėda

SEB banko prezidento patarėjas

Šiuo metu pasiūlos pusėje juntama įtampa, nes jau šių metų viduryje išaiškėjo įdomi tendencija, kad pasiūla pasaulinėje naftos rinkoje nebepranoksta paklausos. Pastaruoju metu atsirado naujų baimių dėl galimų įvykių Artimuosiuose Rytuose, nes konfliktas su Iranu niekaip neužgęsta, o galimas JAV prezidentas Mittas Romney laikosi gana aktyvių nuostatų Irano klausimu. Pagrįstas rinkos nerimas, savaime suprantama, nepadeda įsivyrauti ramybei naftos pasiūlos pusėje.

Makroekonominiai veiksniai, – euro zonos neapibrėžtumas, recesija euro zonoje, Kinijos ekonomikos lėtėjimas, – slopinę naftos kainų kilimą, šiek tiek pasistūmėjo į antrą planą. Vis dėlto manau, kad tik neilgam, nes artėja rugsėjo pabaiga, kai vienaip ar kitaip turės būti sprendžiamas Graikijos klausimas ir kai nuogąstavimai dėl skolų krizės ryškės.

Galiausiai Lietuvoje veikia vienas papildomas valiutos kurso veiksnys. Jeigu naftos kainos lieka daugiau ar mažiau stabilios, tokio lygio kaip dabar, degalų kainų kilimą gali papildomai paskatinti euro, tad ir lito, nuvertėjimas JAV dolerio atžvilgiu. Jis turėjo nemažai įtakos taip sparčiai degalų kainoms augti Lietuvoje. Bijau, kad artimiausiu metu euro zonos skolų krizė neišsispręs, Europos ekonomika neišsikapstys iš recesijos ir tai toliau smukdys eurą. Vadinasi, galime laukti tam tikros degalų infliacijos ir neturime jokių priemonių nuo jos apsisaugoti.

Be to, beveik nė viena tarptautinė organizacija, kuri prognozuoja naftos kainų pokyčius, nežada, kad kainos kris. Laukiama arba stabilumo, arba net toliau kylančių kainų.