Blogėjančių Lietuvos ir Kinijos santykių pasekmės: iš Lietuvos gali trauktis kai kurie investuotojai arba nebeateiti nauji, o lietuviškos įmonės kenčia jau dabar. Šią situaciją pakomentavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos pirmininkas Vidmantas Janulevičius.

V. Janulevičius / Stop kadras

„Apie du šimtai Lietuvos vidutinių ir didesnių įmonių turi intensyvių prekybos ryšių su Kinija. Šiandien iš pramonininkų konfederacijos yra daugiau nei 60 įmonių, kurios kenčia būtent dėl to, kad arba negali išsiųsti savo prekių į Kiniją (eksportas iš Lietuvos), tokių įmonių dabar yra apie 20, arba, dauguma – daugiau nei 40 įmonių – negali ir išsiųsti į Kiniją, ir gauti iš Kinijos. Tai visgi, įmonių, gaunančių iš Kinijos, kiekis yra didesnis. Tiems, kam yra ribojama, už ką prekės buvo apmokėtos, Kinija neišsiunčia tų teisėtų prekių“, – sakė V. Janulevičius.

„Kadangi konteinerių, išvykstančių iš Kinijos, skaičius auga, mūsų paskaičiavimais, nuo krizės pradžios turėtų būti apie pora tūkstančių konteinerių. Šiandien tas skaičius, ko gero, viršija 1200 konteinerių. Tikslių duomenų neturime, bet manome, kad tas skaičius artėja link 1300 – konteineriai, keliaujantys iš Kinijos į Lietuvą“, – pridūrė pašnekovas.

Lietuviškos įmonės nesulaukia tų prekių, už kurias jau yra sumokėjusios. Apskritai vertinti tokią situaciją – sudėtinga.

„Mums, aišku, labai sunku pasakyti už kiekvieną įmonę, bet dauguma mūsų įmonių yra apmokėję tas prekes arba išstatę akredityvus, arba apmokėję išankstinėmis sąskaitomis. Aš manau, kad tai yra piktnaudžiavimas, nes tai yra konkrečiai apmokėtos mūsų prekės, tai yra tas pats kaip atsiskaityti, o paslaugos būtų nepateiktos ar prekės neparduotos. Dėl eksporto iš Lietuvos į Kiniją, tai čia kiekviena šalis gali nustatyti savo prerogatyvas, čia jau mes didelių spaudimo priemonių neturime, bet kalbant apie tas prekes, už kurias jau buvo apmokėta, o jos neišleidžiamos iš Kinijos, tai čia jau mes manome, kad tai yra piktnaudžiavimas. Mes kreipsimės į USCD, nes tai yra tiesioginis prekybos taisyklių pažeidimas. O dėl visų kitų dalykų yra sunku spręsti – tai pavieniai atvejai“, – kalbėjo vyras.

Skaičiais įvertinti padarytą žalą – tai tarsi burti iš kavos tirščių, anot pašnekovo.

„Yra mikroelektronikos konteineriai, kurių, pavyzdžiui, vieno konteinerio kaina yra du milijonai eurų, bet yra žemės ūkio paskirties produkcija, kurios kaina yra tik 4 ar 5 tūkst. eurų. Jie eksportuoja iš Lietuvos į Kiniją tik tam, kad užpildytų tuščią konteinerį ir apsimokėtų grąžinti. Mes skaičiuojame vidurkį – vieno konteinerio kaina apie 20 tūkst. eurų. Tai galima lengvai paskaičiuoti, kokia yra ta suma. Bet čia labai preliminarūs skaičiai“, – aiškino V. Janulevičius.

Mes skaičiuojame vidurkį – vieno konteinerio kaina apie 20 tūkst. eurų.

Verslo atstovai kalba apie tai, kad jau yra reikalinga diskusija, derybos, į kurias galėtų įsitraukti ir Europos komisija.

Pašnekovas tam pritarė: „Mes nelabai turime kitų galimybių. Lietuva su savo ekonomika yra maža, mes nuo savęs kalbėti negalime, nes stodami į Europos Sąjungą (ES) delegavome visą bendrąją Europos politiką ES, ir jeigu kenčia viena šalis iš ES bendrijos, kuri yra viena bendra rinka, tai yra būtina ir kalbėtis Europos Komisijos lygmeniu tam, kad atstovėtume tuos pačius lūkesčius, kuriuos kažkada delegavome ES. Tik tokiu būdu mes galime ir ieškoti dialogo, ir rodyti tuos nuostolius, kurie ateina iš tokios nešališkos politikos. Tie kaštai, kuriuos patiria Lietuvos ekonomika ir, tuo pačiu metu, mūsų partneriai – Vokietija, Prancūzija, Ispanija – patampa bendras visų Europos Sąjungos šalių reikalas.“

Jeigu Lietuva negalėtų įvykdyti savo įsipareigojimų, tai, anot V. Janulevičiaus, grėstų dideli nuostoliai.

„Tie nuostoliai jau galėtų būti milijardiniai. Tai ne visas nuostolis, ne pačios produkcijos kiekis, bet už to stovi ir baudos, ir kiti įsipareigojimai“, – situaciją įvertino pašnekovas.

Scanpix nuotr.

Ar Lietuvos politika ir valdininkų kalbos šios krizės akivaizdoje dar labiau nepakenkė verslui, pasak pašnekovo, sunku spręsti.

„Mes žiūrime per ekonomiką. Noras būtų prekiauti su visomis šalimis, vertybinė politika, aišku, turi būti, bet manau, kad turime kiek įmanoma padėti verslui išspręsti kylančias problemas, nes čia tie patys mokesčiai, tos pačios pensijos ir tas pats mūsų surenkamas biudžetas, apie kurį kalba ir Vyriausybė, ir Finansų ministerija. Jeigu ilgainiui nebus tokių tvarių eksporto kiekių, kokius mes turėjome per pastaruosius porą metų, tai manau, kad trauksis ir kiti dalyviai. Kalbėti apie tai, kad Kinija pati trauksis – nežinau, sunku spręsti, kol kas, bent jau mes, tokių ženklų nematome. Kviečiame tiesiog eiti, ieškoti būdų kartu su Europos komisija, bet lygiagrečiai ieškoti ir kažkokių kompromisų, nuolaidų, nekeičiant mūsų vertybinės politikos esmės“, – svarstė V. Janulevičius.

Kalbant apie paprastą vartotoją, jam esą buitinių kiniškų prekių kaina neturėtų augti.

„Buitinių prekių tiekimas iš Kinijos nesustojo – jis vyksta. Bet sustojo tose vietose, kur Lietuva kuria pridėtinę vertę, kur mes darome su gamyba, pramone susijusius dalykus. Paprastam žmogui, tikėtina, kiniškos buitinės prekės nestoja ir jų kaina neauga, bet viskas, ką mes toliau darome su pramone, kartu integravęsi į Vakarų grandines, deja – čia jokių pozityvių poslinkių nėra. Mes jau turime kliautis patys savo jėgomis. Pradžiai – bandyti ieškoti būdų, kaip išlaikyti įmonių konkurencingumą, nes jų sumokami mokesčiai pildo mūsų biudžetą“, – siūlė pašnekovas.