Kėdainiuose maru užsikrėtus trims žmonių laikomoms kiaulėms, bus ribojama netoli, Josvainiuose esančios bendrovės "Sistem" bei 500 kiaulių laikančio ūkininko ūkio veikla - jie nebegalės išvežti kiaulių.

"Pagal mūsų nustatytas zonas, dvi fermos papuola į stebėsenos zoną, kur taikomi apribojimai. Bendrovės "Sistem" ferma ir dar vieno ūkininko mažesnė ferma", - BNS sakė Maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas.

Anot jo, radus užkratą, rajone nustatytos 3 ir 10 kilometrų apsaugos ir stebėsenos zonos.

"Yra įsteigtos stebėsenos ir apsaugos zonos, taikomi apribojimai, vykdomi valymo, dezinfekavimo darbai, per 7 dienas patikrinsime 3 kilometrų zonoje visus ūkius, tada imsimės 10 kilometrų zonos", - tikino V.Paulauskas.

Tačiau kol kas nepriimtas sprendimas, ar Kėdainių rajono gyventojams bus liepta paskersti kiaules: "Kol kas sprendimo nepriėmėme, galvosime apie tai".

V.Paulauskas pripažino, kad afrikinis kiaulių maras Lietuvoje plečiasi - dėl to jis kaltino smulkiuosius augintojus.

"Šiek tiek plečiasi maras, jis jau yra pajudėjęs daugiau. Smulkūs ūkiai nepaiso tų reikalavimų ir turime tokią situaciją", - teigė veterinarų atstovas.

Kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas BNS patvirtino, kad 15 tūkst. kiaulių turintis kompleksas priklauso bendrovei "Sistem".

"Įvedami apribojimai prekybai, negalima mėsos skersti, apdoroti kartu su mėsa iš kitų zonų, tai skerdyklos numuša kainą. Turime pirmą atvejį mieste ir ta kontrolė, kad ir sakoma, jog smulkūs stengiasi, faktai rodo kita. Gyventojai surašo peticijas, kad jie neskers, nes negali suvalgyti. Tai reikia spręsti, ne ilginant skerdimo terminus", - BNS sakė A.Baravykas.

Jo teigimu, didieji augintojai netenka pajamų, nes patekę į maru užkrėstą zoną, skerdykloms jie turi kiaules parduoti pigiau. Kiaulininkų atstovo nuomone, dėl plintančio užkrato kalta gyventojams nuolaidžiaujanti žemės ūkio ministrė.

Kiaulių augintojai yra užsitikrinę kompensacijas už prarastas pajamas, patekus į kiaulių maro zonas. A.Baravyko teigimu, šiuo metu augintojai netenka apie 60 tūkst. eurų per mėnesį, kuriuos reikės kompensuoti, o dabar ši suma dar išaugs.

Iš "Sistem" komplekso gyvulių išvežti nebus galima 30 dienų.

Šiemet ūkiuose Lietuvoje jau nustatyta per 10 maro atvejų. Maras Lietuvoje pradėjo plisti 2014 metų pradžioje, pasienyje su Baltarusija. Tų metų vasarą Europos Komisija (EK) Lietuvą suskirstė į rizikos zonas ir taip sugriežtino kiaulienos gamybą ir prekybą.

Nepakankamai laikosi biologinio saugumo reikalavimų

Šią savaitę afrikinis kiaulių maras (AKM) patvirtintas šešioms šernų gaišenoms Jonavos, Kėdainių, Anykščių, Biržų, Zarasų rajonuose ir dviem sumedžiotiems šernams Anykščių rajone.

Taip pat AKM nustatytas ūkyje Kėdainių rajone Keleriškių kaime. Čia laikytos penkios kiaulės.

Lietuvoje tai jau aštuonioliktas AKM židinys, nustatytas ūkyje, o Kėdainių rajone – antras. Siekiant sustabdyti AKM plitimą, kai kuriose Kėdainių rajono teritorijose gyventojai privalės paskersti visas laikomas kiaules.

Visi ūkiai, į kuriuos šiais metais pateko AKM virusas, buvo smulkūs, kiaulės juose laikytos savo reikmėms. „Šis faktas patvirtina, kad daugelis smulkiųjų ūkininkų nepakankamai laikosi biologinio saugumo reikalavimų. O išlikti budrūs turėtų ne tik kiaules laikantys AKM užkrėstose vietovėse, bet visoje Lietuvoje. Itin svarbu nešerti kiaulių žole ir maisto atliekomis, prieš einant į tvartą persirengti ir persiauti batus, įsirengti dezinfekcinius kilimėlius“, - primena Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjas Paulius Bušauskas.

Iš viso Lietuvoje šiais metais nustatytos 208 vietos, kuriose AKM nustatytas 322 šernui (276 gaišenų ir 46 sumedžiotų), Estijoje – 723, Latvijoje – 586, Lenkijoje – 28 vietos.