Liko teismų kelias

„Mūsų pateikti sprendimai Seimui yra susiję su individualios veiklos peržiūra, mažųjų bendrijų apmokestinimu, verslo liudijimais, taip pat atskirų lengvatų (peržiūra), kurios yra atskiruose įstatymuose, tarkime pelno mokesčio, gyvybės draudimo […]. Tačiau, EK nuomone, spektras turėtų būti platesnis. Nežinau, kodėl“, – žurnalistams sakė G. Skaistė.

EK, gegužės pradžioje priėmusi teigiamą dalinį įvertinimą, leido Lietuvai naudoti dar 8,7 mln. eurų iš pernai įšaldytų 26 mln. eurų RRF subsidijos. Tačiau dėl galutinai nepasiekto su mokesčių lengvatomis susijusio rodiklio Briuselis paliko neišmokėtą 8,7 mln. eurų paramos dalį. Dar 14,9 mln. eurų (atskaičiavus dalį jau išmokėto avanso) buvo išmokėta gegužę.

Dėl neišmokėtos sumos Vyriausybė birželį nutarė kreiptis į ES Bendrąjį Teismą – iki liepos 16 d. numatoma pateikti ieškinį, prašant panaikinti EK sprendimą. Jei teismas priimtų Lietuvai nepalankų sprendimą, 8,7 mln. eurų subsidijos dalis būtų prarasta galutinai.

„Taip, dabar likęs yra teisminio proceso kelias“, – teigė G. Skaistė.

RRF lėšos išmokamos pagal valstybės įsipareigojimų įgyvendinimą. Tarp Lietuvos įsipareigojimų yra mokesčių lengvatų atsisakymas.

EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega patvirtino, kad EK 8,7 mln. eurų subsidiją paliko įšaldytą dėl nepakankamos mokesčių pertvarkos, daugiausia susijusios su kai kurių lengvatų atsisakymu.

„Lietuvos atveju įšaldytos lėšos yra susijusios su mokesčių pertvarka ir šiuo atveju, EK vertinimu, pateikti pasiūlymai nenumatė tiek tokių prisiimtų pertvarkų ir dėl tos priežasties lėšos buvo įšaldytos“, – žurnalistams sakė M. Vaščega.

„Tai susiję su mokesčių sistemos pakeitimais, kad ji būtų teisingesnė ir joje nebebūtų tam tikrų specialių apmokestinimo režimų arba tam tikrų išimčių [...], daugiausia susijusių su pajamų apmokestinimu“, – pridūrė jis.

Trys ketvirtadaliai – įgyvendinta

Mokesčių reformos paketą Vyriausybė pristatė prieš metus, tačiau jis taip ir nepasiekė priėmimo stadijos, Seime nesulaukus paramos iš opozicijos ir dėl pertvarkos susiginčijus patiems valdantiesiems.

Jeigu politinis debatas stringa, negaliu atsiskaityti už visus kitus rodiklius, kuriuos Lietuva jau yra pasiekusi. Mūsų pažanga didesnė, tačiau nustatyta metodika man neleidžia prašyti pinigų už jau įgyvendintus rodiklius.

„Būtent šio rodiklio (lengvatų atsisakymo) apimtis sukėlė klausimų EK. Mes manome, kad tiek, kiek įsipareigojome, kiek suplanuota Vyriausybės programoje, kiek aš įgaliojimą kaip ministrė turiu įsipareigoti EK, tas ir buvo padaryta“, – teigė G. Skaistė.

„EK mano, kad ambicija turėjo būti didesnė. Nežinau, kodėl jie taip mano. Matyt, teismas atsakys, ar jų manymas, ar mūsų įsipareigojimai, užrašyti plane „Naujos kartos Lietuva“, atitinka realybę“, – kalbėjo ministrė.

G. Skaistė tikino, kad Lietuva yra žymiai pasistūmėjusi ir įgyvendinusi tris ketvirtadalius reformų, reikalingų RRF lėšoms gauti, paskelbusi 95 proc. kvietimų plane „Naujos kartos Lietuva“ numatytoms investicijoms ir sudariusi daugiau nei 80 proc. su jomis susijusių sutarčių.

„Sakyčiau, kad investicijos įgauna pagreitį ir jau pasiekėme tą įgyvendinimo etapą, kai lėšos realiai pasiekia ekonomiką“, – teigė finansų ministrė.

Ragina paskubėti

EK Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo darbo grupės direktorė Celine Gauer ragina Lietuvą sparčiau teikti paraiškas RRF lėšoms.

Lietuva šiuo metu yra pateikusi po vieną paraišką subsidijai ir paskolai. Pareigūnės teigimu, Italija yra pateikusi šešias paraiškas, Kroatija – penkias, o Vengrija ir Švedija – nė vienos.

„Lietuvai sekasi neblogai, ji vykdo planą ir įgyvendina investicijas, tačiau dabar reikia pagreitinti mokėjimo paraiškų procesą, nes tai mums leidžia pamatuoti, kiek jau buvo padaryta. Norėčiau jus paraginti paskubėti, nes 2026 m. procesas ir planas pasibaigs, dėl iki tol iki galo  neįgyvendintų priemonių bus prarastas finansavimas“, – Vilniuje vykusioje konferencijoje sakė C. Gauer.

Finansų ministrė G. Skaistė teigė, kad šalys RRF paramos rodiklius susidėliojo anksčiau, o EK jų vertinimo metodiką patvirtino po dvejų metų.

„Jeigu būčiau žinojusi viską, ką žinau šiandien, matyt, tokia drąsi nebūčiau buvusi ir visus mokestinius rodiklius būčiau sudėjusi į vieną mokėjimo prašymą pačioje kadencijos pabaigoje ir kaip nors per tuos visus metus būtume tuos planus įgyvendinę“, – konferencijoje kalbėjo G. Skaistė.

„Jeigu politinis debatas stringa, negaliu atsiskaityti už visus kitus rodiklius, kuriuos Lietuva jau yra pasiekusi. Mūsų pažanga didesnė, tačiau nustatyta metodika man neleidžia prašyti pinigų už jau įgyvendintus rodiklius“, – kalbėjo ministrė.

Atsakomybė tenka ir Seimui

Pasak G. Skaistės, tolesnė RRF parama Lietuvai priklauso ir nuo Seimo sprendimų, tarp jų – ir susijusių su mokesčių pertvarka.

„Ar šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad Seimas yra įgalus priimti mokesčių paketą? Manyčiau, drąsiai palaukime rinkimų ir matysime, kiek tos ambicijos išlieka po jų“, – pareiškė ministrė.

EK pernai gegužę už pirmuosius apie 30 rodiklių išmokėjo Lietuvai pirmąją išmoką iš RRF – 542,3 mln. eurų.

Iki šiol Lietuva yra gavusi beveik 1 mlrd. eurų RRF subsidijų ir daugiau kaip 470 mln. eurų paskolų.

Plane „Naujos kartos Lietuva“ reformoms ir investicijų projektams numatyta skirti beveik 2,3 mlrd. eurų subsidijų ir 1,55 mlrd. eurų paskolų. Šiuo metu įgyvendinti 59 reformų ir 14 investicijų rodikliai, EK atsiskaityta už 38 rodiklius.

Padės gynybos paketas?

G. Skaistė taip pat teigia, kad dalis Seimo birželį priimto gynybos mokesčių paketo gali būti panaudota kaip argumentas vėliau Briuseliui atsiskaitant už RRF įsipareigojimus.

Kartu su gynybos mokesčių paketu priimtomis Pelno mokesčio įstatymo pataisomis atsisakyta specialių pelno mokesčio lengvatų draudimo ir sveikatos sektoriams, automobilių atskaitos ribojimo, susieto su žalumu, – iš pajamų būtų atskaitoma 75 tūkst. eurų lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidų, jeigu jų išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis lygus nuliui, ir 10 tūkst. eurų, jei CO2 viršija 200 g/km.

G. Skaistė minėjo, kad nors pirminis gynybos mokesčių paketo tikslas buvo surinkti krašto apsaugai reikalingų lėšų, tačiau panaikintos lengvatos gali būti papildomas argumentas gauti RRF lėšų.

„Su gynybos paketu buvo atsisakyta kelių lengvatų, kurios yra susijusios su pelno mokesčio reguliavimu. […] matyt, tai bus galima įskaityti, tačiau tai tikrai nėra didžioji to rodiklio dalis“, – kalbėjo ministrė.

„Teikiant kitus mokėjimo prašymus, kuriuose jau bus atsiskaitoma ne už tai, ką pateikė Vyriausybė Seimui, bet už tai, ką Seimas priėmė, ta informacija ir bus pateikta EK“, – kalbėjo ji.