Didmiesčiai nebepatrauklūs net jaunimui Pereiti į pagrindinį turinį

Didmiesčiai nebepatrauklūs net jaunimui

2025-12-29 13:04
LNK inf.

Vis daugiau žmonių vietoje biuro triukšmo renkasi vaizdą į pušyną pro nuosavo namo langą. Per pastaruosius trejus metus iš didmiesčių į regionus patraukė rekordinis skaičius gyventojų. Ir tai – ne tik poilsio ieškantys senjorai, bet ir ambicingi specialistai. Plačiau apie tai pasakojo „Baltic Assist“ vadovas Andžejus Rynkevičius.

Didmiesčiai nebepatrauklūs net jaunimui
Didmiesčiai nebepatrauklūs net jaunimui / Asociatyvi Freepik.com, R. Riabovo / BNS nuotr.

– Kiek žmonių renkasi dirbti sostinėje, bet gyventi toliau nuo miesto?

– Mūsų įmonės duomenimis, apie 45 proc. darbuotojų dirba Vilniuje, tačiau gyvena ne sostinėje. Tai pakankamai reikšmingas skaičius, rodantis aiškią tendenciją.

– Dažnai minimas terminas „geografinis arbitražas“. Kas tai yra ir kas jį renkasi?

– Tai labai individualus sprendimas. Vieniems norisi pabėgti nuo greito miesto gyvenimo ritmo, kitiems svarbus įperkamesnis būstas, mažesnės paslaugų ir prekių kainos. Įvertinę šiuos kriterijus žmonės renkasi gyventi mažesniuose miestuose, pavyzdžiui, Alytuje ar Panevėžyje.

– Tačiau tokie miestai vis tiek nėra labai toli nuo didmiesčių – Alytus nuo Vilniaus pasiekiamas per pusantros valandos. Ar tai tampa alternatyva kasdienėms spūstims?

– Mūsų įmonės atveju esminis faktorius yra visiškai nuotolinis darbas. Darbuotojai gali visą mėnesį gyventi mažesniuose miestuose ar kitose vietovėse, neiti į biurą ir sėkmingai dirbti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar galima paskaičiuoti, kiek žmonės sutaupo nevažinėdami į biurą kasdien?

– Tai priklauso nuo gyvenimo būdo, tačiau esame paskaičiavę, kad vidutiniškai galima sutaupyti daugiau nei 300 eurų per mėnesį. Mažėja išlaidos kurui, pietums mieste, net drabužiams. Be to, sutaupoma apie 20 valandų laiko per mėnesį.

– Apie 20 valandų per mėnesį – daugiausia dėl spūsčių?

– Taip, didžioji dalis laiko sutaupoma būtent nebestovint spūstyse.

Jaunos šeimos vis dažniau renkasi regionus dėl mažesnių nekilnojamojo turto kainų ir geresnės gyvenimo kokybės.

– Kas dažniau renkasi tokį gyvenimo būdą – jauni žmonės, šeimos, senjorai?

– Iš mūsų patirties matyti, kad tai dažniausiai besikuriančios jaunos šeimos arba šeimos su vaikais. Mažesniuose miestuose paprasčiau su darželiais, mokyklomis, būreliais, o kasdienė logistika užima gerokai mažiau laiko.

– Vadinasi, ne tik senjorai ieško ramybės, bet ir jaunos šeimos?

– Taip, būtent. Jaunos šeimos vis dažniau renkasi regionus dėl mažesnių nekilnojamojo turto kainų ir geresnės gyvenimo kokybės.

– Ar galima sakyti, kad vyksta tam tikras regionų atgimimas?

– Anksčiau regionams reikėdavo kurti darbo vietas, kad pritrauktų gyventojus. Dabar situacija keičiasi – daug įmonių, kaip ir mūsų, leidžia dirbti nuotoliniu būdu. Darbo vieta gali likti Vilniuje ar net užsienyje, o žmogus gyvena ten, kur jam patogiau.

– Anksčiau sostinė viliojo ir pramogomis. Ar tai vis dar svarbus faktorius?

– Pramogų ir renginių šiandien netrūksta ne tik Vilniuje. Per pastaruosius trejus metus į regionus persikėlė apie 89 tūkst. žmonių, todėl ir pramogų organizatoriai turėtų matyti čia naujas galimybes.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų