Panevėžio pataisos namuose dirba tik maža dalis nuteistųjų. Viena priežasčių – valstybinių užsakymų trūkumas ir verslininkų nepasitikėjimas darbo jėga.

Teisingumo ministerija planuoja per ketverius metus dvigubai padidinti laisvės atėmimo vietose dirbančių nuteistųjų skaičių bei į naujus gamybos įrenginius investuoti apie tris milijonus eurų. Nuteistųjų įdarbinimas leistų greičiau atlyginti padarytą žalą nukentėjusiesiems ir sukaupti lėšų pirmiesiems gyvenimo mėnesiams laisvėje.

Nuteistųjų rankose – laisvę ir jūrą primenantys gintarai. Anksčiau vėrusios karolius, dabar šlifuoja gintarą. Prie jo palinkusios aštuonios moterys per mėnesį uždirba nuo 80 iki 90 eurų.

Kitos nuteistosios siuva – patalynę, apmušalus baldams, darbo drabužius. Tik įgudusios ir dirbančios greičiau gauna nuo 200 iki 260 eurų.

Iš beveik trijų šimtų nuteistųjų dirba tik trisdešimt. Įmonės vadovė sako, jei turėtų daugiau užsakymų – nuteistųjų dirbtų ir daugiau. Įmonė dalyvauja valstybinių užsakymų viešuosiuose pirkimuose, tačiau neretai nusileidžia neįgaliųjų įmonėms.

„Viešuose pirkimuose ir visur kitur sąlygoja mažiausia kaina, o tam reikia kuo pigesnės žaliavos. Pagal 91 straipsnį mes kartu dalyvaujame su neįgaliaisiais, dažnai pralaimime, nes mūsų kaina būna didesnė“, – aiškina „Mūsų namai“ Pravieniškių filialo Panevėžio padalinio direktorė Arenida Mieliauskienė.

Direktorė norėtų, kad daugiau verslininkų patikėtų nesudėtingus darbus atlikti nuteistosioms.

„Mes galime siūti darbo rūbus, minkštą inventorių: tai yra čiužiniai, pagalvės, antlodės, patalynė. Galime atlikti nesudėtingus pakavimo, rūšiavimo darbus, kažkada pakavome sėklas, tvirtinimo elementus“, – pasakoja A. Mieliauskienė.

Direktorės teigimu, įmonei reikia įsigyti geresnių siuvamųjų mašinų, tačiau tam neužtenka lėšų. Teikia vilčių Teisingumo ministerijos pažadai per ketverius metus dvigubai padidinti laisvės atėmimo vietose dirbančiųjų skaičių ir į naujos gamybos įrangą investuoti beveik tris milijonus eurų.