Daugumai komisijos narių balsavus už nuspręsta palaukti detalesnės projekto analizės ir duomenų bei klausimą svarstyti dalyvaujant Energetikos ministerijos atstovams. 

Komisija pirmadienį turėjo spręsti, ar prašyti Energetikos ministerijos inicijuoti lapkritį paskelbto konkurso stabdymą, kol bus atlikta kaštų ir naudos analizė, įvertintas 15 metų numatytas valstybės skatinimas bei parengta „pilna ir skaidri“ konkurso medžiaga su vertimu į anglų kalbą, taip pat pašalinti nuostatas dėl perteklinių valstybės įsipareigojimų konkurso laimėtojui. 

Dalis komisijos narių kritikavo, kad su strateginiu energetikos objektu susijęs klausimas svarstomas skubiai prieš pat šventes, posėdžio metu vienas kitą dėl neteisingos ir esą melagingos informacijos kaltino buvęs energetikos ministras Dainius Kreivys bei „Nemuno aušros“ atstovas Artūras Skardžius.

„Valstybei žalingas sprendimas“

Atskirą nuomonę, parengtą su konservatoriais Audriumi Petrošiumi ir Kaziu Starkevičiumi, pateikęs D. Kreivys teigė, kad sustabdžius jūros vėjo parkų vystymą Lietuvos gyventojams elektra pabrangtų 5–6 centais už kilovatvalandę (kWh), palyginti su JAV Nacionalinės atsinaujinančios energetikos laboratorijos (NREL) prognozėmis 2030-iesiems – jos skaičiuotos jau įtraukus abu šalies jūrinius vėjo parkus.

„Tai reiškia, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas papildomai iš savo kišenės turės sumokėti apie 60 eurų per metus. Mūsų valstybė dėl to per metus praras 1,23 mlrd. eurų, o mūsų pramonės įmonės turės mokėti už elektrą beveik 2 kartus daugiau“, – kalbėjo D. Kreivys.

Pasak jo, nepastačius jūros vėjo parkų Lietuvoje 2030 metais būtų pagaminama tik 75 proc. suvartojamos elektros. Anot jo, šiuo metu jos vidutinė kaina biržoje siekia apie 11 centų už kWh ir ji ateityje didės.

Tai reiškia, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas papildomai iš savo kišenės turės sumokėti apie 60 eurų per metus. Mūsų valstybė dėl to per metus praras 1,23 mlrd. eurų (...)

„Neįsivaizduoju, kaip galima tokio svarbumo sprendimus priiminėti tokia skuba, kurie sprendžia, kad Lietuvos žmonės papildomai turės primokėti po 5–6 centus už elektros energiją“, – kalbėjo D. Kreivys. 

„Mes priiminėjame valstybei žalingą sprendimą, kuris kenkia Lietuvos energetinei nepriklausomybei. Šis sprendimas panašėja į tuos sprendimus, kuriais mes bandėme torpeduoti mūsų (suskystintų gamtinių dujų – BNS) terminalą, sinchronizaciją“, – aiškino buvęs ministras.

Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė, remdamasi premjero Gintauto Palucko rekomendacija, ragino neskubėti balsuoti dėl siūlymo nutraukti konkursą.

„Mano siūlymai būtų neskubėti, palaukti Energetikos ministerijos nuomonės ir tada daryti sprendimus. (...) Kokią žinią mes siunčiame potencialiems konkurso dalyviams, kad mes iš pradžių skelbiam konkursą, o paskui jį nutraukiame? O jeigu Energetikos ministerija atsakys į visus klausimus teigiamai?“ – kalbėjo B. Vėsaitė.

Ragina atsisakyti valstybės skatinimo

„Nemuno aušros“ atstovas Artūras Skardžius teigė, kad antrą mėnesį vykstant jūros vėjo parko konkursui negauta atsakymų iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT), ar aukcione užsiregistravo bent vienas dalyvis. Jis pabrėžė, kad reikia peržiūrėti valstybės skatinimo mechanizmą.

„Baikime mes žaisti su milijardais. Sausumos vėjas – du kartus pigesnė jo gamyba, generacija nei jūroje. Tai kam mums reikės pirmumo teise du kartus brangesnę energiją supirkinėti?“ – klausė A. Skardžius. 

„Eksportuojamą energiją būtų labai prabangu 3 mlrd. eurų remti. Manau, kad juos mokesčių mokėtojai gali sudėti gynybos priemonėms. Mano pasiūlymas būtų dabar įsivertinti, o vėliau toliau pratęsti. 2033-ieji įgyvendinimas (planuojamas antrojo jūros vėjo projekto – BNS) – mėnuo ar du nieko nepakeis“, – pridūrė jis.

„Valstietis“ Valius Ąžuolas teigė, kad antrojo jūros vėjo parko, kaip ir pirmojo, valstybė neturėtų subsidijuoti, taip pat kritikavo sąlygą, kad jame gali dalyvauti tik vienas dalyvis. 

„Negalima daryti projektų, kurie po to elektros vartotojams kainuos brangiai ir jiems reikės primokėti“, – teigė V. Ąžuolas.

„Įvertinkime, peržiūrėkime ir turbūt teisingiausias sprendimas būtų neduoti jokių subsidijų, minimalų kainų, o tegul būna, kaip ir pirmas projektas, be jokių valstybės fiksuotų kainų ar įsipareigojimų dvylikai (15-kai – BNS) metų“, – pridūrė jis.

Lapkričio 18-ąją pakartotinis 3,13 mlrd. eurų preliminarios vertės antrojo vėjo parko Baltijos jūroje vystymo konkursas paskelbtas po to, kai dalyvavus tik vienai įmonei balandį neįvyko pirmasis aukcionas.

Dabar pakartotinis aukcionas galės įvykti ir dalyvaujant tik vienam dalyviui, o elektros pardavimo sandorio kainą bei valstybės skatinimo apimtį bus galima keisti atsižvelgiant į paskutinių metų infliaciją bei didmeninę kainą.

Naujo konkurso dalyviai, skirtingai nei pernai vykusio pirmojo, galės pretenduoti į 15 metų trukmės valstybės skatinimą. Konkursą laimėtų didžiausią vystymo mokestį, kuris turi būti bent 5 mln. eurų, pasiūlęs arba iš valstybės mažiausio metinio elektros gamybos skatinamo kiekio už mažiausią kainą paprašęs dalyvis.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas anksčiau teigė, kad būsimam antrojo jūros vėjo parko plėtotojui pagal skatinimo schemą valstybė kasmet turėtų sumokėti apie 200 mln. eurų, jei 2030-aisiais pradėjus gaminti elektrą Baltijos jūroje jos rinkos kaina siektų 50 eurų už megavatvalandę (MWh), o su vystytoju būtų sutarta maksimali 125 eurų už megavatvalandę (MWh) pardavimo kaina.

Apie dalyvavimą aukcione jau paskelbė valstybės kontroliuojama energetikos grupė „Ignitis grupė“, tai svarsto ir didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“.