Anot Krašto apsaugos ministerijos, šios lėšos leistų paankstinti dronų įsigijimą ir būtų skirtos išankstiniams mokėjimams atlikti.

Vyriausybė taip pat 880 tūkst. eurų numatė skirti Ukrainos nurodytai amunicijai įsigyti.

Iš viso 3 mln. 236 tūkst. eurų suma Krašto apsaugos ministerijai skiriama iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų.

Dar beveik 34 tūkst. eurų numatyta skirti Valstybės sienos apsaugos tarnybai dėl liepos pabaigoje Lietuvoje praūžusios audros, kurios metu buvo apgadintas barjeras pasienyje su Baltarusija.

Ministrų kabinetas nutarė Anykščių, Kelmės, Kupiškio, Lazdijų, Skuodo, Šalčininkų, Švenčionių ir Trakų rajonų savivaldybėms skirti per 71 tūkst. eurų patirtoms išlaidoms, susijusioms su laikinuoju ukrainiečių apgyvendinimu, kompensuoti.

Šiuo metu Lietuva gynybai skiria apie 2,5 mlrd. eurų arba 3,2 proc. BVP.

Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyta panaši suma krašto apsaugai, tačiau, prognozuojant ekonomikos augimą, ji sudarys kiek daugiau nei 3 proc. BVP.

Pastaraisiais metais Lietuva smarkiai padidino finansavimą krašto gynybai, reaguodama į grėsmę dėl Rusijos invazijos Ukrainoje.

Šalyje siekiama iki 2030 metų išvystyti pėstininkų diviziją, per trejus metus pasirengti Vokietijos brigados priėmimui ir visuotiniam šaukimui į kariuomenę.