Anot patarėjos, galimai nusikalstamoje „Foxpay“ veikloje dalyvavo ne keli atskiri žmonės, o turtingų žmonių grupė. I. Segalovičienės neįtikino konservatorių partijos argumentai, kad buvusi ministrė Monika Navickienė jau sumokėjo politinę kainą dėl ryšių su „Foxpay“ akcininkais.

Pasak patarėjos, vykstant ikiteisminiam tyrimui ir išaiškėjant daugiau detalių, politinės atsakomybės klausimas negali būti uždarytas. Tai tik ledkalnio viršūnė – taip apie dabar kilusį „Foxpay“ skandalą sako finansų ekspertai. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su ekonomistu Mariumi Dubnikovu.

– Aš manau, kad turime problemą. Tai labai liberalus požiūris į „Fintech“, kuris lėmė tai, kad pastaruoju metu Lietuvoje atsirado kompanijų, kurios yra šiek tiek keistos arba turi tam tikrą šešėlį.

– Bet kyla klausimas – ką darysime toliau? Anksčiau džiaugėmės, kad Lietuva yra pažangi valstybė, „Fintech“ rojus ir kiek turime tokių „Fintech“ kompanijų. Tai kas turėtų būti daroma toliau?

– Buvo keletas tokių valstybių. Pavyzdžiui, Čekija prieš maždaug dešimt metų, Londonas ir Liuksemburgas, kurios bandė pritraukti kompanijas. Mes taip pat esame tame sąraše. Taigi, kiek turime tų pilkų kompanijų, velnias žino. Manau, kad Lietuvos bankas turėtų atsakyti į šį klausimą.

– O kalbant konkrečiai apie „Foxpay“ skandalą, kokia atsakomybė tenka priežiūros institucijoms, kai buvo galimai išplauta ne keli tūkstančiai, o net keliolika milijonų?

– Aš atsakyčiau paprastai – nemanau, kad 17 mln., kurie yra įvardijami, yra didelė problema. Ta suma yra maža. Įtariu, kad suma yra daug didesnė. Nes 17 mln. išplauti šiaip nėra verslas, kuriuo verta užsiimti.

– Tos pačios įstaigos, kurios teikia tokias finansines paslaugas, privalo turėti savikontrolės mechanizmus, susijusius su pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencija. Todėl kyla klausimas – kas šiuo atveju nesuveikė? Koks tikslas turėti tokius specialistus įmonėje, jei tai tiesiog neveikia?

– Kiekvienoje finansų įstaigoje turi būti specialistai, kurie prižiūri pinigų plovimo prevencijos priemones. Jei įmonė iš tiesų yra nutaikyta iš karto plauti pinigus, labai tikėtina, kad tie specialistai yra samdomi ne tam, kad prižiūrėtų, bet tam, kad užmaskuotų veiklą. Bijau, kad šioje situacijoje gali būti žmonių, kurie būtent dangstė šią situaciją. Tokie asmenys turi atsakyti už tuos veiksmus, kurie buvo vykdomi.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kitas svarbus ir tikrai jautrus klausimas. Kai „Foxpay“ tapo mokėjimo tarpininku valstybės įstaigoms, dabar teigiama, kad vartotojai gerokai permokėjo atsiskaitydami už kai kurių valstybinių institucijų ar įmonių paslaugas. Kai kuriais atvejais vartotojai net neturėjo galimybės atsiskaityti kitaip. Ar galėtumėte paaiškinti, kodėl valstybinėms institucijoms reikalingas mokėjimo tarpininkas, kaip „Foxpay“, ir koks jo vaidmuo bei kokia iš to nauda?

– Kelčiau klausimą – kodėl toks tarpininkas apskritai atsirado? Suprantu, kodėl „Foxpay“ reikėjo valstybinio užsakymo. Dėl to, kad jei pasitvirtins įtarimai, kad ši kompanija plovė pinigus, tai nėra geresnės galimybės, kaip, pavyzdžiui, vykdyti valstybines įmokas. Tai reiškia, kad tuo pačiu metu yra labai daug įmokų ir tarp jų gali atsirasti keistų mokėjimų, kuriuose, tarkime, plaunami pinigai. O kas patvirtino šiuos mokėjimus, tai aš labai abejočiau. Nes kam reikalingas tarpininkas tam, kad galėčiau sumokėti valstybės mokesčius, aš nesuprantu.

– Kalbant apie dabartinį „Foxpay“ skandalą – ar vartotojams būtų kompensuota už tas permokas, apie kurias dabar kalbama? Kieno lėšomis tai būtų daroma? Ar tai būtų valstybės lėšos, t. y. visų mokesčių mokėtojų pinigai, ar įmanoma iš to paties tarpininko reikalauti kompensacijų dėl neteisingos kainodaros?

Bijau prognozuoti, nes tai labai jautri tema, tačiau tokioms finansų įstaigoms tokie atvejai dažniausiai baigiasi jų uždarymu.

– Nepervertinčiau šios situacijos, nes permoka dažniausiai buvo tik keli centai ar eurai. Tas kompensavimas, manau, tiesiog neįvyktų, nes sumos yra per mažos ir, kaip pasakyti, tai per mažas klausimas.

– Gerai, kalbant apie bendrą nuostolį ir šalies reputaciją, dabartinėje situacijoje areštuotas „Foxpay“ savininkų nekilnojamasis turtas, kitos vertybės bei susijusių asmenų turtas. Bet kyla klausimas – ar po tokių situacijų teisėsaugai pavyksta susigrąžinti prarastas valstybės ar gyventojų lėšas?

– Manau, kad ne. Didžiausia žala yra reputacinė. Tokie skandalai yra žinomi visame pasaulyje ir tai smarkiai kenkia „Fintech“ rinkai. „Fintech“ rinka patiria labai didelių nuostolių. Mes, kaip rinka, nebepritrauksime tų kompanijų, kurių norėtume. Didžiųjų kompanijų atėjimas į Lietuvą tampa vis sudėtingesnis. Tos kompanijos, kurias norėtume matyti, tiesiog nesirinks Lietuvos. Tai yra didžiausia problema.

– Kas toliau vyks su pačia „Foxpay“ kompanija? Juk jų paslaugos yra teikiamos ne tik Lietuvoje. Ką dažniausiai patiria įmonės, veikiančios per kelias šalis, po tokių sukrėtimų?

– Bijau prognozuoti, nes tai labai jautri tema, tačiau tokioms finansų įstaigoms tokie atvejai dažniausiai baigiasi jų uždarymu. Kaip bus šiuo atveju, sunku pasakyti, bet prognozės nėra geros.