Lietuvos gyventojai intensyviai raginami renovuoti būstus, kad galėtų sumažinti šildymo išlaidas. Tačiau autonomiškai būstus besišildantiems tautiečiams dujų taupyti iki šiol neapsimokėjo.

Sąskaitos džiugino

Autonominis šildymas tapo vienu pagrindinių argumentų, kodėl prieš dvejus metus Vytautas P. (redakcijai pavardė žinoma) apsisprendė pirkti trijų kambarių butą apynaujame daugiabutyje. Praėjusį šildymo sezoną dauguma šalies gyventojų vos pajėgė apmokėti padidėjusias sąskaitas už centralizuotai tiekiamą šilumą. O Vytautas P. per mėnesį tam skirdavo vos 100–150 litų.

"Dujinį katilą įjungdavome tik rytais ir vakarais. Dieną, kai nieko nebūdavo namie, nemačiau prasmės šildyti ir naudoti dujų, nes kambariuose temperatūra vis tiek nenukrisdavo žemiau 18 laipsnių. Tik darbo kambaryje šiek tiek prisukau radiatorių – ten temperatūra buvo pora laipsnių žemesnė", – pasakojo į redakciją paskambinęs skaitytojas.

Tačiau toks Vytauto taupumas, kaip paaiškėjo, nepadėjo jo šeimai išleisti mažiau pinigų už šildymą.

Nubaudė už taupumą

Praėjusią savaitę jis iš "Lietuvos dujų" gavo raštą, kuriame reikalaujama per kelias dienas sumokėti skolą – beveik 300 litų.

"Kiekvieną mėnesį sąžiningai deklaruodavau dujų skaitiklio rodmenis ir sumokėdavau už sunaudotas dujas. Todėl nesupratau, kaip tokia skola susidarė. Rašte nebuvo paaiškinta, tik nurodyta papildomai sumokėti beveik 300 litų. Vienintelis argumentas – aš, kaip vartotojas, per metus sunaudojau per mažai dujų", – kalbėjo Vytautas ir stebėjosi, kad iš bendrovės atsiųstas raštas net nebuvo pasirašytas.

Tik paskambinęs į įmonę Vytautas sužinojo, kad jis per 2009-uosius turėjo sunaudoti ne mažiau kaip 800 kub. m. dujų. Tik tokiu atveju jis už dujas galėjo mokėti mažesniu tarifu (pernai tarifas siekė 1,28 lito už 1 kub. m). Jeigu kuro sunaudojama mažiau, už jį tenka atsiskaityti didesniu tarifu – kaip mokėjo buitiniai vartotojai, dujas naudojantys tik maistui gaminti (1,82 lito už 1 kub. m).

Vyras, peržiūrėjęs apmokėtas sąskaitas, įsitikino, kad per praėjusius metus sunaudojo 730 kub. m dujų.

"Apmaudu, jog man dabar teks papildomai mokėti tik už tai, kad neišnaudojau 800 kub. m. Deja, įmonė man nepasiūlė galimybės už tuos 70 nesunaudotų kubinių metrų sumokėti mažesniu tarifu. Taigi dabar turiu mokėti baudą už tai, kad šiek tiek pataupiau", – apgailestavo skaitytojas.

Teks atlyginti skirtumą

"Tai – ne bauda. Metų pradžioje mes visada suvedame duomenis ir matome, kurie gyventojai kiek dujų sunaudojo pernai. Nemažai mūsų klientų yra pasirašę sutartis, kuriose nurodoma, kad jie sunaudos ne mažiau kaip 800 kub. m. dujų per metus. Jei jie sunaudoja mažiau, automatiškai atsiduria kitoje vartotojų grupėje, kuriems dujos kainuoja šiek kiek brangiau. Taigi mes tiesiog informuojame klientus, kad jiems teks atlyginti susidariusį skirtumą", – dienraščiui aiškino bendrovės "Lietuvos dujos" atstovė spaudai Sigita Petrikonytė-Jurkūnienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad jei vartotojas sunaudojo daugiau kaip 800 kub. m dujų, bet už jas mokėjo didesniu tarifu, jam priskaičiuojama permoka.

2009 m. buvo maždaug 2 tūkst. buitinių vartotojų, kuriems priskaičiuota skola arba permoka. Tai, anot "Lietuvos dujų" atstovės, nedaug, nes pernai įmonė turėjo apie 544 tūkst. buitinių vartotojų.

Vis dėlto šiemet nedidelius būstus besišildantys gyventojai galės nebešildyti sienų veltui. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pakeitė buitinių vartotojų grupių diferencijavimo principus: nuo 2010 m. pradžios būstus dujomis besišildantys vartotojai turės sunaudoti nebe 800, o 500 kub. m.