Atlikus beveik 20 metų galiojančios Valstybės investicijų programos (VIP) auditą, nustatyta, kad investicijomis laikytos lėšos, skirtos įsigyti narų kostiumų, peryklų, pripučiamų valčių, mikroskopų, videokamerų, priekabų šunims arba išdažyti grindis. Už lėšas, imamas iš biudžeto, šalia jau esančio 81 sporto ir pramogų komplekso žadama pastatyti  dar beveik 30.

Todėl, pasak šios institucijos vadovo, VIP „nebeužtenka kosmetinio pakeitimo, o reikia keisti iš esmės“.

„Tik audito (VIP - BNS) metu paaiškėjo tikrasis projektų skaičius. Nustatėme, kad iš tikrųjų šitoje programoje yra tris kartus daugiau projektų, nei tai buvo deklaruojama viešai iki šiol - virš 2000 projektų“, - antradienį Seime spaudos konferencijoje pranešė Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Jis informavo, kad visų pradėtų finansuoti VIP projektų vertė dabar siekia apie 10 mlrd. eurų.

„Apie 10 mlrd. eurų sumai turime pradėję pačių įvairiausių VIP projektų. Jeigu šiandien sutartume, kad juos paimkime ir pabaikime, tai reiškia, kad nei naujos kadencijos Seimas, o gal dar ir dar kitos kadencijos pradžioje nei Seimas, nei Vyriausybė negalėtų pradėti nė vieno naujo projekto. Tiek mes jų esame jau pradėję...“, - kalbėjo A.Dulkys.

Be to, anot jo, aptikta daugybė smulkių projektų, kurie neturėtų vadintis investicijomis. 

„Stebimės, kaip į VIP gali pakliūti tokie dalykai kaip elektros instaliacija, grindų dažymas, narų kostiumai, kažkokios peryklos, pripučiamos valtys, mikroskopai, videokameros, gręžimo staklės, priekabos šunims - pačios įvairiausios ir keisčiausios išlaidos. Įsivaizduokime, viešajame sektoriuje, bijau net pasakyti, koks skaičius valstybės tarnautojų visus šituos dalykus aprašinėja, kaip investicijų projektus, pildo jiems dokumentus, kaip mes reikalauja, kad būtų kaštų ir naudos analizės… Tai kai kaip tokioms investicijoms galima atlikti kaštų ir naudos analizę?“ - kalbėjo A.Dulkys.

Pasak jo, šalyje pastatytas 81 daugiafunkcinis centras (sporto ir pramogų kompleksai - BNS), 8 dar statom, o 19 dar planuojama. „Kas juos išlaikys, kas juose lankysis, sunku atsakyti“, - teigė valstybės kontrolierius. 

Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento direktorė Sigita Rojutė atkreipė dėmesį, kad šių statiniams, kurie, pavyzdžiui, Birštone ir Prienuose, kur žadama statyti arenas, vienas nuo kito nutolę vos per kelis kilometrus, išlaikymui savivaldybėms teks skirti ne mažiau kaip 50 proc. lėšų.

„Kiekvienos savivaldybės  ar didesnio regioninio cento yra kaip ir mados reikalas turėti tokį daugiafunkcinis centrą - sporto centrą, areną - susiorganizuoti jo finansavimą iš VIP per atsovaujančius politikus“, - teigė S.Rojutė.

A.Dulkys sako, kad audito metu nustatyta daug atvejų, kai VIP projektai „buvo tai stabdomi, tai vėl pradedami“.

„Pradedami smulkūs nauji, bet stambesni didieji projektai lieka užmarštyje“, - sakė A.Dulkys.

Valstybės kontrolierius tikina, kad VIP reikia revizuoti. „Šiai programai nebeužtenka kosmetinių pakeitimų, ją reikia keisti iš esmės. Joje nematome, kad išlaidos būtų susietos su rezultatais nei planavimo, nei atsiskaitymo etape, projektų atranka ir pakliuvimas į šią programą kelia didžiulių abejonių,“ - pridūrė A.Dulkys.

S.Rojutei užkliūva tai, kad jokia institucija nesirūpina VIP projektų poveikio ir poreikio sisteminės analizėmis.

Pasak jos, Finansų ministerija yra nurodžiusi kitoms ministerijoms taikyti balų sistemą atrenkant projektus, kurie būtų finansuojami iš VIP, tačiau Valstybės kontrolės nustatė, kad kai kurios ministerijos arba apskritai neturėjo tokios vertinimo sistemos, arba jeigu ir buvo nusistačiusios, bet buvo finansuojami iš viso balų nesurinkę arba jų mažiau gavę projektai.

„Taip buvo sveikatos apsaugos srityje, ir švietimo, socialinės apsaugos srityje“, - teigė S.Rojutė.

Tačiau ji be kita ko informavo, kad su Finansų ministerija yra susitarta, kad VIP modelis būtų peržiūrėtas. „Mūsų žiniomis, 2017-2018 metais bus imtasi konkrečių veiksmų“, - teigė ji.

VIP kasmet skiriama 14-16 proc. tų metų biudžeto - maždaug apie 1,4 mlrd eurų.

Finansinėse ataskaitose – reikšmingos klaidos

Nacionalinio ir valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinių informacija kol kas nėra tinkama priimti valdymo ir ekonominius sprendimus, nes juose nepateikta visa informacija apie valstybės turimą turtą ir įsipareigojimus, o dėl sudėtingo konsolidavimo proceso lieka reikšmingų klaidų, tvirtina Valstybės kontrolė.

Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys, antradienį Seime pristatydamas Valstybės kontrolės pateiktas išvadas, taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje reikia keisti biudžeto formavimo principus, apsispręsti dėl optimalaus šalies skolos lygio, daugiau dėmesio skirti skolos valdymo išlaidoms.

Pasak A.Dulkio, ataskaitose apie valstybės turimą turtą vis dar nepateikta visa informacija valstybinės žemės (miškų, kelių ir laisvos žemės) vertę. Ataskaitose taip pat nėra išsamios informacijos apie miškų vertę, savivaldybių infrastruktūros statinių vertę, finansinį turtą ir įsipareigojimus, atgautiną turtą bei pajamas.

Konsoliduotuose finansinių ataskaitų rinkiniuose lieka reikšmingų klaidų, nes, anot Valstybės kontrolės, konsolidavimo procese dalyvauja beveik 4 tūkst. subjektų, daliai jų trūksta sąmoningumo, atsakomybės ir kompetencijos, taip pat nepakanka veiksmingų kontrolės priemonių.

„Siekiant gauti patikimą ir objektyvią finansinių ataskaitų rinkinių informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti, rekomendavome tęsti viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos optimizavimo procesą - mažinti viešojo sektoriaus subjektų skaičių ir centralizuoti buhalterinės apskaitos funkciją“, - tvirtino A.Dulkys.

Jo teigimu, taip pat būtina keisti esamą biudžeto formavimo sistemą - pinigus susieti su tikslais, stiprinti atskaitingumą, svarstyti, kokius ir kiek finansinių rodiklių privalo patvirtinti Seimas, o kiek teisių vykdant biudžetą suteikti Vyriausybei. Anot valstybės kontrolieriaus, šiuo metu Seimas kartu su valstybės biudžeto vykdymo ataskaitomis ir toliau negauna aiškios informacijos apie Vyriausybės pasiektus veiklos rezultatus panaudojant valstybės biudžeto lėšas.

„Pagal galiojančius teisės aktus atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtinami tik finansiniai rodikliai, tačiau veiklos prioritetai ar tikslai, jų vertinimo rodikliai netvirtinami. Siekiant turėti aiškią ir sprendimams priimti naudingą informaciją, svarstytina, kokie tikslai, prioritetai ir jų veiklos rodikliai galėtų būti tvirtinami įstatymu“, - teigė A.Dulkys.

Pasak jo, tokiu būdu Vyriausybės veiklos prioritetai ar tikslai būtų susieti su atitinkamų metų biudžeto asignavimais, o Seimas kartu su valstybės biudžeto vykdymo ataskaitomis gautų ir informaciją apie Vyriausybės pasiektus veiklos rezultatus.

Valstybės kontrolieriaus teigimu, „atvirkštinio“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) taikymas statybų sektoriuje kol kas naudos valstybės biudžeto pajamoms nedavė, tačiau skatino skaidriau deklaruoti uždirbtas pajamas ir galimai mažino neapskaitytų pajamų dalį šiame sektoriuje. Tuo metu PVM sąskaitų faktūrų projekto priemonė yra rezultatyvi ir Valstybinė mokesčių inspekcija ją tęsia toliau, nes padidėjo projekte dalyvavusių mokesčių mokėtojų į biudžetą sumokamas PVM, taip pat skaidriau deklaruoti pardavimai.

Valstybės kontrolieriaus teigimu, Finansų ministerijos rengiamos valstybės skolos ataskaitos vartotojams yra nereikalingos, nes Europos Komisija biudžetinės drausmės laikymąsi Europos Sąjungos šalyse vertina pagal Statistikos departamentų parengtų ataskaitų duomenis. Statistikos departamentas, skaičiuodamas valstybės skolą, retrospektyviai keičia valdžios sektoriui priklausančių subjektų sąrašus, kartu keičia ir atitinkamų metų valstybės skolos duomenis, o Seimo patvirtintos valstybės skolos ataskaitos, atnaujinus duomenis apie valdžios sektoriui priklausančius subjektus, lieka nepakitusios, todėl jų informacija tampa neaktualia.

„Finansų ministerijai rekomendavome iš naujo įvertinti jos rengiamų ataskaitų tikslingumą ir pakeisti teisės aktus, susijusius su valstybės skolos ataskaitų sudarymu ir duomenų pateikimu“ - sakė A.Dulkys.

Be to, anot jo, Lietuvoje dar nenustatytas optimalus skolinimosi limitas.

„Turime žinoti, koks būtų optimalus Lietuvai taikytinas skolos lygis, kuris nekeltų rizikos fiskaliniam tvarumui, užtikrintų skolos stabilumą, atitinkantį pakankamą ekonomikos augimą, palūkanų normas, infliacijos tempus ir nekeltų grėsmės valstybės finansams. Kai kurios Europos šalys ne tik apskaičiuoja šalies tvarumui nekeliantį rizikos skolos lygį, bet ir nustato jį teisės aktuose“, - tvirtino valstybės kontrolierius.

Jo teigimu, siūlymą patvirtinti optimalų skolos lygį, kuris nesukeltų rizikos fiskaliniam tvarumui, Valstybės kontrolė Finansų ministerijai rekomendavo dar 2008 metais.

Pasak jo, pernai ne visos savivaldybės tinkamai valdė įsipareigojimus ir skolinosi teisėtai. Šešios savivaldybės nesiėmė pakankamų ir veiksmingų priemonių turimiems įsiskolinimams sumažinti, o dvi savivaldybės prisiėmė naujų ilgalaikių įsipareigojimų, nors teisės aktai tą daryti draudė.

A.Dulkio teigimu, skolos valdymo išlaidos, kurių didžiąją dalį sudaro palūkanos už paskolas, taip pat prižiūrimos nepakankamai - jau kelerius metus jos yra panašaus dydžio, nors rinkoje paskolų palūkanos mažėja.

„Finansų ministerija neturi vidaus kontrolės priemonių, kurios užtikrintų sistemingą ir kompleksinį visų turimų skolinimosi priemonių ir jų alternatyvų vertinimą, sprendimų priėmimą, siekiant reaguoti į pokyčius finansų rinkoje ir sutaupyti valstybės biudžeto lėšas, todėl rekomendavome jas sukurti“, - teigė valstybės kontrolierius.