Vis daugiau Lietuvos gyventojų renkasi aktyvų poilsį gamtoje, Dzūkijos nacionaliniame parke. Turistams įrengti pažintiniai ir mokomieji takai, sudarytos galimybės susipažinti su dzūkų kulinariniu paveldu, išmokti tradicinių amatų.

Į Dzūkijos nacionalinį parką keliautojus pėsčiomis, dviračiais ir baidarėmis vilioja pažintis su etnografiniais kaimais, architektūros ir gamtos paminklais, grybais bei uogomis turtingi miškai, pačios srauniausios upės Lietuvoje.

„Žmonės vis dažniau važiuoja į gamtą, jie nori aktyviai ilsėtis ir atrakcijų, kurios duoda išprusimą, supratimą: ir amatų mokymas, ir žvakių liejimas, šiaudelių narstymas, kulinarinis paveldas“, – sako Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centro vedėja Lina Černiauskienė.

Parke nėra maitinimo įstaigos, tad turistai renkasi kulinarinio paveldo – patiekalų iš grybų, grikinės bobos ir krosnyje keptos naminės duonos – degustacijas.

Pasak gamtosaugininkų, populiarėjantis ekologinis poilsis, kai turistai kraštui pažinti renkasi dviračius, į kaimo turizmo sodybas atvykę traukiniu po parką keliauja pėsčiomis, verčia daugiau investuoti į pažintinius takus. Keliautojams siūloma pasirinkti iš daugiau nei dvidešimties maršrutų po parką, keliauti baidarėmis Ūla, Merkiu ir Nemunu.

„Yra Girinio pažintinis takas – nedidelis, trijų kilometrų. Ten yra naujai padaryta rekreacinė infrastruktūra – tai pavėsinės, supynės, liepteliai. Pasiėmus informacinius lankstukus, galima puikiai praleisti 2 valandas ir visą dieną gamtoje“, – teigia Dzūkijos nacionalinio parko Kraštotvarkos skyriaus vedėjas Giedrius Valentukevičius.

Parke, Musteikos kaime, įkurtas senovinių kelminių avilių bitynas, čia galima susipažinti ir su drevine bitininkyste. Gamtosaugininkai primena, kad norint apsilankyti Čepkelio rezervate, būtinas lankytojo leidimas, be leidimų negalima plaukti ir upėmis.