Europos centrinis bankas (ECB) vakar pasiryžo dar mažinti bazinę palūkanų normą. Kaip ir buvo prognozuota, bankas palūkanas apkarpė 0,5 proc., iki 2 proc. Dabar ši norma yra mažiausia nuo 2005 m. gruodžio.

Dėl tokio banko sprendimo džiūgauja paskolas eurais paėmę tautiečiai, laukiantys, kol jiems bus perskaičiuotos palūkanos. Ryžtingą ECB žingsnį sveikina ir komercinių bankų analitikai. Anot jų, Europa ir taip jau išgyvena recesiją, o naujausi šalių ekonomikos rodikliai bauginantys: verslo ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai visose Bendrijos šalyse labai smukę, o pramonės įmonės mažina gamybos apimtį. Taigi palūkanų mažinimą jie vertina kaip euro zonos šalių ūkiui mestą gelbėjimosi ratą.

Tiesa, jis metamas jau ne pirmą kartą. Didėjant ūkio nuosmukio pavojui, bazinės palūkanų normos nuo spalio mažintos jau ketvirtą kartą. Spalį ECB bazinę palūkanų normą sumažino nuo 4,25 proc. iki 3,75 proc., o lapkritį nurėžė iki 3,25 proc. Gruodžio pradžioje palūkanų norma krinta iki 2,5 proc. ribos.

Kitos dvi – palūkanų norma naudojantis indėlių galimybe ir ribinio skolinimo palūkanų norma vakar irgi buvo sumažintos, atitinkamai iki 1 ir 3 proc.

"Danske" banko ekspertai prognozuoja, kad bazinė palūkanų norma turėtų dar mažėti ir pirmo šių metų ketvirčio pabaigoje siekti vos 1,5 proc. Tai esą neišvengiama.

ECB atstovai dar anksčiau yra sakę, kad bazinių palūkanų normų karpymas dar toli gražu nematomas ekonomikoje, tad ragino neskubinti įvykių.

Tiesa, palyginti su kitomis šalimis, ECB palūkanų norma ir taip yra gana aukšta. Didžiosios Britanijos bankas sausio 8 d. sumažino palūkanų normą iki 1,5 proc. Tokios jos ir Kanadoje. JAV centrinis bankas praeitą mėnesį palūkanas prikirpo iki 0,25 proc. Japonijoje ir Šveicarijoje jos irgi netoli nulio.