Įstojusi į euro zoną, darbo užmokesčiui augant sparčiau nei našumui, Lietuva ilgainiui gali prarasti konkurencingumą, teigia britų verslo savaitraštis „The Economist“, analizuojantis, kokią naudą ir žalą gali atnešti bendros Europos valiutos įvedimas.

Leidinys atkreipia dėmesį, kad Lietuvos ekonomika pastaraisiais metais auga gerokai sparčiau nei visoje euro zonoje, o skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje.

Pasak „The Economist“, 2009 metais šalį ištikus finansų krizei, per kurią ekonomika smuko 15 proc., Lietuva ėmėsi reformų ir griežtų taupymo priemonių, „nuo kurių dauguma euro zonos valstybių narių išsisukinėjo“.

„2009 metais šalyje kilus finansų krizei, per kurią BVP sumažėjo 15 proc., o nedarbo lygis pakilo iki 18 proc., Lietuva skubiai ėmėsi griežto taupymo priemonių. Nuo 2009 iki 2013 metų vyriausybė apkarpė išlaidas 10,5 procentinio punkto BVP – labiau nei bet kuri kita ES valstybė narė. Savo viešųjų finansų deficitą ji sumažino nuo 9,3 iki 2,6 proc. BVP“, - teigia „The Ecoonmist“.

Apžvalginiame straipsnyje pateikiami finansų ministro Rimanto Šadžiaus ir centrinio banko vadovo Vito Vasiliausko argumentai, kad euras leis vyriausybei pigiau skolintis, paskatins prekybą ir gali užtikrinti didesnį geopolitinį saugumą.

„Euro įvedimas gali būti naudingas ir dėl tam tikrų geopolitinių sumetimų. Lietuva yra buvusi Sovietų Sąjungos respublika ir Vilnius nėra itin toli nuo Maskvos. Rusakalbiai – grupė, kurią Vladimiras Putinas įsipareigojo „ginti“ – sudaro apie 5 proc. šalies gyventojų. Rusijos žvanginimas ginklais galėtų sutrikdyti litą, o euras tai turėtų atlaikyti geriau“, - rašo „The Economist“.

Tačiau savaitraštis perspėja, kad euras taip pat gali dar labiau išryškinti vieną iš Lietuvos ekonomikos trūkumų - nors šalies eksporto intensyvumo rodiklis yra vienas didžiausių pasaulyje, Lietuvos darbo jėgos našumas sudaro vos trečdalį euro zonos vidurkio. Pigi darbo jėga padeda užtikrinti eksporto konkurencingumą. Tačiau realus darbo užmokestis šiemet padidėjo 5 proc. ir prieaugis buvo gerokai didesnis nei euro zonos vidurkis, sudaręs maždaug 1 procentą.

Tokį padidėjimą iš dalies lėmė minimalaus darbo užmokesčio padidinimas 25 proc. 2013 metais. Tačiau prisidėjo ir darbo rinka, kurią „The Economist“ vadina savotiška: iš šalies emigruoja daug žmonių, ypač jaunimo, dešimtadalis suaugusiųjų negali dirbti, nes neturi net pagrindinių įgūdžių.

„Likusiems gabiems darbuotojams dosniai atsilyginama. Todėl manoma, kad darbo užmokestis dar kelerius metus augs sparčiau nei našumas, nors vyriausybė ir žada naudoti ES lėšas įgūdžiams vystyti“, - teigia savaitraštis.

„Savo ruožtu augant darbo užmokesčiui galėtų kilti kainos. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozėmis, infliacija Lietuvoje kelerius ateinančius metus viršys euro zonos vidurkį, o tai reiškia, kad laikui bėgant Lietuvos prekės gali santykinai pabrangti (...). Lietuva gali laipsniškai prarasti konkurencingumą, kaip kad yra buvę su Graikija ir Portugalija prieš euro krizę. DNB banko prognozėmis, einamosios sąskaitos deficitas iki 2016 metų padidės iki 2 proc. BVP ir bus 3,5 procentinio punkto didesnis nei 2013 metais. Narystė euro zonoje ir su ja siejamas pigus skolinimasis gali dar padidinti šalies trūkumus, o ne juos sumažinti,“ - teigia „The Economist“.