Anot centrinio banko, kiti darbo rinkos veiksniai, tikėtina, turės tik ribotą poveikį, nes galimybės dar įtraukiau panaudoti darbo išteklius Lietuvoje yra ribotos.

Anot LB, šalies ekonomikos plėtrai 2010–2023 metais turėjo teigiami pokyčiai darbo rinkoje – įtraukesnis darbo išteklių naudojimas, demografiniai procesai, taip pat bendras darbo našumo kilimas.

Vis dėlto pastaraisiais metais darbo užmokesčio augimas didėjo daug sparčiau nei darbo našumas, o tai kelia rizikų šalies konkurencingumui.

„Vertinant istoriškai, toks darbo pajamų augimas tebėra spartus, o vangiai didėjančio darbo našumo aplinkoje tebėra kaip viena iš rizikų šalies ekonominiam konkurencingumui“, – teigiama apžvalgoje.

Banko duomenimis, vienam gyventojui tenkantis realus bendrasis vidaus produktas (BVP) 2010–2023 metais padidėjo 64,2 proc., maždaug pusę šio padidėjimo lėmė augęs gyventojų aktyvumo ir užimtumo lygis.

Banko duomenimis, vienam gyventojui tenkantis realus bendrasis vidaus produktas (BVP) 2010–2023 metais padidėjo 64,2 proc.

 

„Gyventojų aktyvumo lygio augimą Lietuvoje ir visoje ES šiuo laikotarpiu skatino reformos, pavyzdžiui, didinamas pensinis amžius ir augęs darbuotojų poreikis, sudaręs palankesnes sąlygas gyventojams įsitraukti į darbo rinką. Pastarasis veiksnys didino gyventojų užimtumą ir mažino nedarbą“, – pranešime teigė LB Ekonomikos departamento direktoriaus patarėjas Ernestas Virbickas.

Pasak LB, daugiausia realų BVP vienam gyventojui didino gerėjęs darbo našumas, 2010–2023 metais augęs 29,9 proc., antras pagal įtaką veiksnys buvo nuo 72,6 iki 83,8 proc. augęs gyventojų aktyvumo lygis – jam teko apie trečdalį rodiklio didėjimo.

Maždaug ketvirtadalį šio rodiklio augimo lėmė 2010–2023 metais kilęs gyventojų užimtumas, kuris sumažino nedarbo lygį nuo 17,8 proc. iki 6,8 proc.

Anot centrinio banko, neigiamą poveikį šalies ekonominei plėtrai per 13 metų turėjo visuomenės senėjimas, kuomet darbingo amžiaus gyventojų dalis sumenko nuo 67,5 iki 65,1 proc. – tai rodiklio augimą sumažino 4,5 proc. punkto.