J. Rasimo teigimu, ES biudžetas maždaug 45 kartus mažesnis už valstybių narių biudžetus bendrai paėmus.

„Tai nedidelis, bet vis tiek visiems brangus dalykas“, – Seime surengtoje diskusijoje sakė EK atstovas.

Jo teigimu, EK pasiūlė siekius, suderintus su galimybėmis, pasiūlymas esąs pragmatiškas ir realistiškas.

Anot J. Rasimo, Lietuvai svarbi žinia – atskira finansavimo programos eilutė, su tiksline 552 mln. eurų parama, skirta Ignalinos atominės elektrinės uždarymui.

„Siūloma skirti pinigus, ir tai gera žinia Lietuvai. Tai rodo supratimą, kad Lietuva viena to padaryti negali“, – sako J. Rasimas.

Bendroji žemės ūkio politika – Lietuvai taip pat labai rūpima tema, pažymėjo EK atstovas.

„Ji gali būti nerimastinga, nes biudžete apskritai yra bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo sumažėjimas apie 5 proc. Taip iš tiesų tikriausiai yra dėl „Brexit“. Gera žinia ta, kad Lietuva neturėtų nukentėti – ji yra tarp tų penkių šalių, kurioms išmokos padidės. Išmokos už hektarą turėtų didėti 12,3 proc. Taip išmokos reikšmingai pajuda link ES vidurkio“, – teigė J. Rasimas.

ELTA primena, kad EK pasiūlymas dėl naujosios ES Daugiametės finansinės programos po 2020 metų paskelbtas gegužės 2 d.

Pagal jį, 7 metų ES biudžetą sudarytų 1,135 mlrd. eurų vertės įsipareigojimai. Naujas biudžetas būtų 3 proc. didesnis už dabartinį, Lietuvos kasmetinė įmoka didėja 200 mln. eurų. EK kelia tikslą susitarti dėl naujojo ES biudžeto iki Europos Parlamento rinkimų 2019 m. gegužę.