Pernai lapkritį EK prognozavo 3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą 2025-aisiais.

„Lyginant su visos ES ekonomika, kurioje 2024 metais BVP augimas siekė 1 proc., o 2025 metų pirmąjį ketvirtį – 0,3 proc., Lietuvos ekonominės perspektyvos atrodo stipriai. Vis dėlto, ant šių prognozių šešėlį meta pasaulinės prekybos įtampos, neapibrėžtumas ir sudėtinga geopolitinė padėtis, kurie gali riboti eksportą, vartojimą, investicijas bei kainų dinamiką“, – EK atstovybės Lietuvoje pranešime sakė jos vadovas Marius Vaščega.

Pasak Komisijos, Lietuvos ekonomiką augins tvirtas privatus vartojimas, nedidelis investicijų apimčių atsigavimas bei pozityvios eksporto tendencijos, tačiau ją gali slopinti prekybos karai, geopolitinis neapibrėžtumas

„Pasaulinės prekybos įtampa ir neapibrėžtumas, nepalankus geopolitinis kontekstas turės ribojantį poveikį prekių eksportui, vartojimui, investicijoms ir kainoms“, – Lietuvos ekonomikos apžvalgoje teigia EK.

Lyginant su visos ES ekonomika, kurioje 2024 m. BVP augimas siekė 1 proc., o 2025 m. pirmąjį ketvirtį – 0,3 proc., Lietuvos ekonominės perspektyvos atrodo stipriai. Vis dėlto, ant šių prognozių šešėlį meta pasaulinės prekybos įtampos, neapibrėžtumas ir sudėtinga geopolitinė padėtis, kurie gali riboti eksportą, vartojimą, investicijas bei kainų dinamiką

Ji prognozuoja, kad 2026 metais šalies BVP augimas ūgtels iki 3,1 proc.

„Ekonominis aktyvumas ir toliau augs, nepaisant kai kurių ribojančių veiksnių“, – pranešė Komisija.

Infliacija augs, nedarbas mažės  

Numatoma, kad suderinta metinė infliacija šiemet Lietuvoje sieks 2,6 proc. (pernai lapkričio prognozė – 1,7 proc.), kitąmet – 1,2 proc.

Anot EK, infliacijos prognozė padidinta metų pradžioje šoktelėjus energijos ir maisto kainoms, įsigaliojus didesniems kuro, alkoholio ir tabako akcizams, taip pat toliau brangstant paslaugoms. Tačiau prekių kainos, anot Komisijos, šiemet turėtų mažėti, nes dujų ir elektros brangimą kompensuos kritusios naftos kainos.

Jos vertinimu, nedarbo lygis šalyje šiemet sieks 6,8 proc. (pernai lapkričio prognozė – 7 proc.), o kitąmet sumažės iki 6,6 proc.

„Darbo jėgos augimas 2022–2024 metais, daugiausia susijęs su iš Ukrainos bėgančių asmenų antplūdžiu, šiemet ir kitąmet greičiausiai sustos, o natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas tęsis ir 2026 metais“, – nurodė EK.

EK prognozėmis, valstybės skola šiemet sieks 41,2 proc., tačiau kitąmet didės iki 43,9 proc.

Einamosios sąskaitos deficitas šiemet ir kitąmet sudarys 2,3 proc. BVP, numato Komisija.

Visos Europos Sąjungos BVP augimo šiemet prognozę EK pablogino nuo 1,6 proc. iki 1,1 proc. 2026 metų plėtra siekia 1,5 procento.