Daugelyje pasaulio šalių jau galima kalbėti apie recesijos pabaigą, tačiau Baltijos šalyse ekonomikos augimo galima laukti tik 2011 m. Lėčiausiai iš krizės pakils Lietuva, teigia analitikai.

Kirs elektros kainos

Naujausioje finansų grupės "Nordea" apžvalgoje "Economic Outlook" prognozuojama, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet sumažės 16 proc., o 2010 m. – 4 proc. Latvijos ekonomika turėtų smukti atitinkamai 18 ir 3 proc., o Estijos – 14 ir 2,5 proc.

"2011-ieji bus pirmi metai, kada galima tikėtis augimo", – vakar sakė "Nordeos Markets" vyresnysis analitikas Andris Strazdas, pristatydamas naujausią banko ekonomikos apžvalgą.

2011 m. Lietuvos ekonomika turėtų ūgtelėti 1 proc., Latvijai ir Estijai prognozuojamos spartesnis – atitinkamai 2 ir 1,5 proc. – BVP augimas.

"Nordeos" analitikų vertinimu, Lietuvoje šiemet turėtų būti užfiksuota 4 proc. vidutinė metinė infliacija. 2010-aisiais, kaip sakė A.Strazdas, infliacijos mažėjimą turėtų sustabdyti Ignalinos atominės elektrinės uždarymas – kainos dėl brangesnės elektros esą bus 1–1,5 proc. didesnės.

Nepaisant to, tiek 2010, tiek 2011 m. Lietuvoje turėtų būti fiksuojama vidutinė metinė defliacija – atitinkamai 1 ir 0,5 proc.

Euras tolsta

Latvijai 2009–2011 m. prognozuojama atitinkamai 3,5 proc. vidutinė metinė infliacija ir 4,5 proc. bei 1 proc. vidutinė metinė defliacija, Estijai – atitinkamai 1 ir 1,5 proc. vidutinė metinė defliacija ir 1 proc. vidutinė metinė infliacija.

Prognozuojama, kad Lietuvos fiskalinis deficitas šiemet sieks 6 proc., kitąmet sumažės iki 5 proc., o 2011 m. – iki 3,5 proc. Latvijai prognozuojamas atitinkamai 10 proc., 9 proc. ir 6 proc. fiskalinis deficitas, Estijai – atitinkamai 4 proc., 5 proc. ir 3 proc. deficitas.

"Nordeos" analitikų teigimu, dėl deficito perviršio Lietuvoje euras galėtų būti įvestas ne anksčiau nei 2013-aisiais – eurą įsivesti tiek Lietuva, tiek Latvija esą galėtų 2013–2014 m.

"Mes iš tikrųjų netikime, kad Lietuva ir Latvija įeitų į euro zoną iki 2013-ųjų", – tvirtino A.Strazdas.

SEB grupės ekspertai Latvijai ir Lietuvai lengvo kelio euro link taip pat nežada. Tik Estija turi galimybių bendrą ES valiutą įsivesti 2011 m.

Gali tekti skolintis iš TVF

Baltijos šalių ūkio padėtis, kaip konstatavo SEB grupės ekonomistai, taip pat pamažu stabilizuojasi, nors išlieka labai sunki. Didžiulis nuopuolio mastas ir ribojanti fiskalinė politika Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje verčia tikėtis lėto atsigavimo ir defliacijos tendencijų kitąmet. Metinio realaus BVP didėjimo nelaukiama iki 2011 m., o nedarbo lygis viršūnę pasieks ne anksčiau kaip antroje 2010 m. pusėje.

"Pirmieji pasaulio ekonomikos stabilizavimosi ženklai kol kas patvirtina Lietuvos ekonomikos atsigavimo po dvejų trijų metų scenarijų. Kylančios eksporto rinkos vidutiniu laikotarpiu suteiks mūsų šalies ūkiui išeitį iš sunkios padėties. Pasaulinių palūkanų normų didėjimas antroje 2010 m. pusėje taip pat pernelyg anksti neužgniauš Lietuvos ekonomikos pakilimo galimybių. Kita vertus, tolesnio diržų veržimosi galimybės yra beveik išsekusios, todėl neatmestina šalies skolinimosi iš TVF, kaip patrauklaus kreditoriaus, tikimybė", – teigė SEB banko Lietuvoje vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.

Prognozės – prastyn

2008 m. rugsėjį "Nordeos Markets" analitikai buvo optimistiškesni. Latvijai prognozuota, kad jos ūkis atsigaus 2010-aisiais, kartu su pasaulio ekonomika. 2008 m. Latvijai prognozuotas 0,4 proc. BVP nuosmukis, 2009-aisiais kaimynų ekonomika esą turėtų mažėti 0,7 proc., o 2010-aisiais augti 1,1 proc.

Prieš metus prognozuota, kad 2008 m. Estijos BVP smuks 1,1 proc., 2009-aisiais – 0,5 proc., o 2010 m. augs 2 proc. Lietuvai, vienintelei Baltijos šaliai, tąkart nuosmukio nebuvo numatyta. 2008 m. mūsų šalies ekonomika turėjo augti 3,8 proc., 2009 m. – 1,9, o 2010-aisiais – 2,9 proc.

Tiesa, jau lapkritį prognozės buvo gerokai pablogintos. Lietuvai 2009 m. prognozuotas 1 proc. BVP nuosmukis, o 2010-aisiais tikėtasi 0,1 proc. augimo. Laukta, kad Estijos ekonomika šiemet nusiris 3,3 proc. žemyn, o 2010-aisiais atsigaus 1 proc. Trejų metų nuosmukis prognozuotas tik Latvijai, kurios ekonomika 2008 m., kaip laukta, turėjo kristi 4,2 proc., o 2010-aisiais – 0,5 proc.