- Malvina Baužytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimui ketvirtadienį patvirtinus pagalbos priemonių po karantino paketą, viena iš priemonių, padėsianti dėl pandemijos darbo netekusiems asmenims – 200 eurų darbo paieškos išmoka. Ekonomistai sako teigiamai vertinantys parlamento priimtą sprendimą ir vadina tai viena taikliausių paketo priemonių. Kita vertus, pastebima ir diskutuotinų niuansų.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad sprendimas darbo ieškantiems gyventojams pusę metų skirti 200 eurų išmoką yra logiškas.
„Reikia suprasti, kad nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius, palaipsniui yra mažėjanti, bet kai kuriems gali pasibaigti laikotarpis, kai jos yra mokamos, kiti netgi negali pretenduoti į tą išmoką. Tad tie 200 eurų yra labiau socialinė išmoka žmonėms, kuriems nepavyksta susirasti darbo. Tikimybė susirasti darbą artimiausius 6 mėnesius bus sunkesnė, palyginti kaip kad buvo anksčiau. Su ta sąlyga, kad nepretenduoji į vadinamąją nedarbingumo išmoką, sprendimas dėl 200 eurų yra pakankamai logiškas. Jie yra skirti tiems, kurie galimai kitų pajamų neturi ne dėl jų pačių kaltės, o dėl to, nes tokia situacija susiklosčiusi darbo rinkoje“, – Eltai sakė ekonomistas.
T. Povilausko manymu, 200 eurų darbo paieškos išmokos skyrimas darbo ieškantiems gyventojams yra vienas geriausių ketvirtadienį Seimo priimtų sprendimų, skirtų pokarantininiam paramos planui.
„Sutinku, kad gali būti piktnaudžiavimų ypač tose labiau asocialiose šeimose, demotyvacija sugrįžti į darbo rinką gali būti. Visgi bendrai paėmus, manau, ši priemonė, iš to, kas pasiūlyta ir priimta vakar, yra viena logiškesnių“, – tikino ekonomistas.
Jam antrina ir ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Pasak pašnekovės, patvirtinta pagalbos priemonė yra taikli, nes orientuota į pagalbą labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiems asmenims.
„Nors ta parama ir nedidelio masto, bet jei žmogus kažkokiais būdais negali gauti nedarbo išmokos, tai tokia periodinė pusės metų parama yra labai svarbi. Tai viena ši nedaugelio šitame pakete patvirtintų priemonių, kuri yra taikli. Ji pritaikyta labiausiai per pandemiją nukentėjusiems asmenims – tiems, kurie neteko darbo, susiduria su kertiniais sunkumais, nes susirasti darbą dabartinėmis aplinkybėmis yra nelengva“, – sakė ekonomistė.
Kitos pagalbos priemonės, anot I.Genytės-Pikčienės, taip pat turėtų būti „orientuotos į labiausiai nuo pandemijos nukentėjusius sektorius, veiklas ir asmenis“.
„Išlaidos, kurios yra daromos valstybės ir kurios yra finansuojamos mokesčių mokėtojų pinigais, turėtų būti nukreipiamos ne trumpalaikiams vartojimo efektams sukelti, o turėti ilgesnio laikotarpio efektus. Jos turėtų būti išleidžiamos tiems verslams, kurių paklausa paslaugoms ar prekėms nukrito“, – sakė ji.
Ekonomistas Romas Lazutka Eltai teigė, kad, nors Seimo bendrai priimtas sprendimas dėl finansinės paramos darbo ieškantiems žmonėms yra sveikintinas, yra ir taisytinų niuansų.
„Gerai, kad buvo imtasi iniciatyvos, bet tas rezultatas toks pusinis. Ji įgyvendinama ne visai kompleksiškai su tuo, kas pasiūlyta, taip pat išmoka yra maža. Be to, sprendimas dėl laikotarpio, kad išmoka įvedama tik pandemijos laikotarpiu, irgi nėra visai pagrįstas“, – savo poziciją aiškino R. Lazutka.
Jo teigimu, minėta išmoka turėtų siekti ne nustatytus 200 eurų, o 257 eurus – dydį, kuris šalies valdžios pripažintas kaip minimalių poreikių dydis, apskaičiuotas pagal vartojimo krepšelį.
Taip pat, kaip teigė ekonomistas, diskutuotinas klausimas dėl nustatyto pusės metų laiko periodo. R. Lazutka teigia, kad išmoka turėtų būti mokama pastoviai.
„Ji turėtų būti pastovi. Po metų ar kitų krizės gali kartotis, o ir ne kriziniu laikotarpiu yra žmonių, kurie iš „Sodros“ išmokų negauna ar baigiasi laikotarpis jai“, – teigė pašnekovas.
Seime ketvirtadienį patvirtintas beveik 931,7 mln. eurų pagalbos priemonių paketas verslui, darbuotojams, nepasiturintiems asmenims ir pensininkams, primena ELTA.
Jame įtvirtinta darbo paieškos išmoka, kuri, kaip teigiama, galėtų padėti apsaugoti asmenis nuo staigaus pajamų sumažėjimo ar netekimo nedarbo atveju. Jei bedarbiui nėra mokama nedarbo draudimo išmoka, darbo paieškos išmoka sudarys 200 eurų. Nedarbo draudimo išmoką gaunantiems papildomai bus mokama 42 eurų darbo paieškos išmoka.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: Lietuvoje nuo kovo vidurio pirmąkart sumažėjo degalų kainos
Praėjusią savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje mažėjo: benzinas atpigo 0,6 proc., o dyzelinas – 1,4 procento. Pastarąjį kartą tiek benzino, tiek dyzelino vidutinės kainos buvo sumažėjusios kovo viduryje. ...
-
T. Povilauskas: Lietuvos ekonomikos augimas, palyginti su kitomis ES šalimis, atrodo gerai1
SEB bankui nekeičiant šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės ir prognozuojant, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 1,5 proc., banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad Lietuvos prognozės – vienos geriausių Europos Sąjung...
-
Užimtumo tarnyba: per penkmetį kvalifikaciją mokymuose kėlė kas trečias lietuvis
Didesnė dalis lietuvių palankiai vertina mokymąsi visą gyvenimą, tačiau tik trečdalis per praėjusius penkerius metus kėlė kvalifikaciją, rodo Užimtumo tarnybos užsakymu atlikta „Vilmorus“ gyventojų apklausa. ...
-
Valstybės pajamos per tris mėnesius augo 5,6 proc., PVM įplaukos mažėjo 1,8 proc.
Valstybės ir savivaldybių biudžetai per tris šių metų mėnesius gavo 4,06 mlrd. eurų pajamų (be Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų) – 5,6 proc. (215,8 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat laiku, skelbia Finansų ...
-
A. Armonaitė su Airijos valdžia ir verslu aptars investicinės plėtros galimybes2
Airijoje viešinti ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė su potencialiais investuotojais aptars glaudesnį bendradarbiavimą technologijų srityje, pranešė ministerija. ...
-
M. Navickienė: SADM siūlo griežtomis kvotomis riboti užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje1
Vidaus reikalų ministerijai siūlant griežtinti užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė mano, kad tarp ribojimų galėtų būti ir sugriežtinta kvota iš trečiųjų šalių įdarbinamiem...
-
Uostamiestyje bedarbių skaičius mažėja2
Uostamiestyje pernai užregistravo beveik 21 tūkst. miestiečių, ieškančių darbo, tačiau iki šios dienos bedarbių sumažėjo kone perpus. Moterys darbinosi į paslaugų, administravimo darbo vietas, o vyrų grupėje dominavo pramoninių pas...
-
M. Navickienė: galime tikėtis, kad minimali mėnesinė alga viršys 1 tūkst. eurų
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad 2025 m. minimali mėnesinė alga (MMA) turėtų viršyti 1 tūkst. eurų. Tačiau, anot jos, diskusijos dar vyksta ir dėl to turi sutarti socialiniai partneriai, o vėliau sprendimą g...
-
Banko analitikai nekeičia šių metų Lietuvos BVP prognozės – augs 1,5 proc.1
SEB bankas nekeičia šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės – bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 1,5 proc., o 2025 metais – 2,8 procento. ...
-
Prasideda pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas
Ketvirtadienį prasideda vienas svarbiausių procesų žemės ūkyje – pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas. ...