Savo nuopelnu įvardijusi Lietuvos šuolį Pasaulio banko „Doing business“ reitinge, Vyriausybė pasigyrė ne vien savo nuveiktu darbu, kuris užsienio investuotojams nėra toks jau svarbus, sako „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Savo ruožtu SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda tikina, kad investuotojams entuziazmo nekeliančios problemos išlieka opios, todėl popierėliais su patraukliomis vietomis reitinguose nėra prasmės moti.

Savo ataskaitoje Seimui Vyriausybė pažymėjo kryptingai gerinusi verslo sąlygas. „2013 metais Vyriausybė kryptingai gerino verslo sąlygas. Pasaulio banko tyrimo „Doing Business 2014“ duomenimis, Lietuva bendrame 189 pasaulio šalių reitinge pagal verslo sąlygas iš 27 vietos pakilo į 17. Tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių narių Lietuva užima 6 vietą“, – rašoma ataskaitoje.

Tačiau, Ž. Maurico teigimu, „Doing business“ reitingas labiau analizuoja verslo pradėjimą, o ne galimybes užsiimti verslu, kartais net nesusijusias su Vyriausybės vykdoma politika ir jos nuopelnais.

„Šis indikatorius daugiau pasako apie galimybes pradėti verslą, bet ne apie sąlygas juo užsiimti. Jis analizuoja aspektus, kartais netgi tiesiogiai nesusijusius su Vyriausybės vykdoma politika. Pavyzdžiui, tai, kaip galima gauti bankų paskolas, galimybę prisijungti prie interneto, elektros tinklų“, – pastebi Ž. Mauricas.

Savo ruožtu G. Nausėda teigia, kad kai kuriose srityse galbūt pasiekėme sėkmės, tačiau aplinkinių valstybių atžvilgiu tai dar neleidžia mums būti vertinamiems daug palankiau.

„Tai yra sėkmė, tačiau fragmentiška, dėl to ji savaime didelėmis užsienio investicijomis Lietuvoje nevirsta. Tuo galima pasidžiaugti, tačiau norėtųsi ne tik skambių pavadinimų įmonių atėjimo į Lietuvą, o pritraukimo tokių įmonių, kurios gebėtų užtikrinti technologinę pažangą Lietuvoje. Kol kas apie tai kalbėti dar ankstoka“, – kalba ekonomistas.

Ž. Mauricas: pasigedau konkrečių veiksmų

Pasak Ž. Maurico, kur kas iškalbingiau verslo sąlygas Lietuvoje apibūdina Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo indeksas, kuriame Lietuva yra 48 vietoje ir atsilieka nuo kaimynės Estijos, esančios 32-oje.

„Šis rodiklis yra gerokai svarbesnis ir žinomesnis pasaulyje, o investuotojai, norintys investuoti valstybėje, į jį kreipia kur kas daugiau dėmesio. Indeksas rodo valstybės pasirengimą išlaikyti verslą ir nuolat suteikti jam geras sąlygas. Tai ir mokestinė aplinka, ir kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla. Vyriausybės ataskaitoje pasigedau konkrečių veiksmų, kurie tame reitinge padėtų Lietuvai palypėti keliais laipteliais aukščiau“, – teigia Ž. Mauricas.

Jo duomenimis, mūsų konkurencingumas kaip tik sumažėjo. Vyriausybės ataskaitoje teigiama, jog taip nutiko todėl, kad padidėjo tyrime dalyvaujančių valstybių skaičius (2012 metais tyrime dalyvavo 144 valstybės, o 2013 metais – 148).

G. Nausėda: investuotojams rūpi ne popierėliai

Ekonomistas G. Nausėda visų indeksų ir rodiklių atžvilgiu sako turintis ne itin populiarią nuomonę. Jo teigimu, investuotojams tokios ataskaitos nėra pirmasis informacijos šaltinis, kuriuo jie naudojasi, priimdami sprendimus dėl investavimo užsienio šalyse.

Pasak G. Nausėdos, bet kurio rimto, solidaus investuotojo sprendimo pagrindas yra jo paties analizė, informacija, surinkta iš neformalių šaltinių, susipažinimas su šalies mokesčių sistema, kitų užsienio investuotojų praktika, problemomis, iššūkiais.

„Po šios informacijos analizės galbūt ir galima pasiskaityti visokias ataskaitas. Tačiau tos ataskaitos kartais duoda ir ganėtinai paradoksalius rezultatus – antai šuolį į priekį, nors niekas negali aiškiai suvokti, kodėl tas šuolis įvyko. Todėl kai kurie investuotojai atsargiai žiūri į visas apklausas ir savo sprendimus yra linkę priimti savo turimos informacijos pagrindu. Tai turbūt mums ir reikėtų stengtis geriausiai atrodyti jų akyse, o ne moti popieriais su kažkokiomis labai patraukliomis vietomis reitinge“, – sako ekonomistas.

Įstrigę įsisenėjusiose problemose

Naujienų portalo LRT.lt pašnekovų teigimu, pagrindinės problemos, mažinančios Lietuvos konkurencingumą užsienio investuotojų akyse, niekur nedingo. Tai yra korupcija, biurokratija, darbo rinkos nelankstumas, įsisenėjusios mokesčių sistemos ydos.

„Lietuvos problemos, mažinančios jos konkurencingumą, ganėtinai įsisenėjusios. Tai ir darbuotojams, ypač kvalifikuotiems, nepalanki mokesčių sistema, darbo santykių nelankstumas ir biurokratinė našta, kurios mažinimas turėtų būti vienas iš prioritetų“, – sako Ž. Mauricas.

Pasak G. Nausėdos, svarbiu klausimu išlieka „Sodros“ lubos, ypač jei orientuojamasi į aukštesnės kvalifikacijos darbo jėgą arba didesnę pridėtinę vertę kuriančias verslo šakas. Tačiau ekonomistas abejoja, ar artimoje ateityje Lietuvai  pavyks šią problemą išspręsti.

SEB banko prezidento patarėjas pažymi, kad žemės sklypų planavimo ir sklypų paskirties keitimo srityje Vyriausybė  įvykdė teigiamų pokyčių, tačiau ji išlieka viena iš probleminių sričių. Anot G. Nausėdos, investicijoms trukdo ir tai, kad Lietuvoje pernelyg daug improvizuojama dėl mokesčių politikos, o ilgesnio laikotarpio mokesčių sistemos vizijos iki šiol nėra.

Dažnai užsienio verslininkus truputį gąsdina spontaniškai kylančios diskusijos dėl automobilių, nekilnojamojo turto ar kitų mokesčių, kurioms pasibaigus verslininkai nežino, ko dar laukti, už kurio kampo tyko nauja spontaniška diskusija dėl naujų mokesčių. Jei vizija būtų ilgesnio laikotarpio, bent jau 3-4 metų, būtų žinoma, kad tam tikri mokesčiai tikrai nesikeis, kai kurie galbūt netgi mažės, verslininkai galėtų rimčiau planuoti savo veiklą ir žiūrėti į priekį“, – tikina G. Nausėda.