- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomistai nemano, kad greitu metu gyvensime geriau. Esą koją pastorinti piniginę kiš gyventojų turimos paskolos ir kylantis EURIBOR, o paslaugų kainos atvirkščiai – nemažės, o tik dar labiau kils. Apie tai pokalbis su ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.
– Kiek tai argumentuoti pasakymai, o ne iš piršto laužti pamąstymai?
– Manau, šiais metais būtų gana sunku tikėtis, kad perkamoji galia didės. Viena vertus, žiūrint į infliacijos rodiklius euro zonoje ir Lietuvoje, aišku, kad infliacija lėtės. Kylant įtampai finansų rinkose, nukrito naftos, metalų, žaliavų kainos, manau, gerų naujienų artimiausiu metu nematysime, nes tai iš esmės darbo rinkos dedamoji. Kadangi praeitais metais atlyginimai gana stipriai kilo, darbuotojai spaudžia įmones tiek Lietuvoje, tiek Europoje kelti atlyginimus, įmonės tai daro, nes kol kas ekonomika gana stipri. Tikėtina, šiais metais matysime tolesnį labai spartų paslaugų kainų augimą. Sutikčiau, kad atlyginamai dar turėtų kilti bent šių metų pirmąjį pusmetį, kol algų krizė neatėjo, bet paslaugų infliacijos augimas lems, kad perkamoji galia išliks gana žemo lygio.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Minėjote, kad pramonėje įtempta situacija.
– Taip. Pramonės rodikliai Lietuvoje aiškiai rodo, kad Europos rinkose matome gana silpną paklausą. Vasario mėnesį pramonės nuosmukis šiek tiek nukrito, bet tik dėl to, nes dalis energijai imlių sektorių, tokių kaip chemikalai, popierius, po truputėlį gerina ir atnaujina gamybą, nes nukrito energetikos kainos. Atskiruose sektoriuose, pvz., medienos ir baldų pramonėje, kur vasarį gamyba krito praktiškai penktadaliu, ir metalo gamybos pramonėje, kur vasarį nukrito 30 proc., akivaizdu, kad mūsų eksportuojantys sektoriai, kurie gamina ne pirmo būtinumo prekes, susidurs su paklausos kritimu. Paklausa – žema, ypač Skandinavijoje, nes pasibaigė nekilnojamojo turto bumas, atitinkamai tai labai pakenkė bendram vartojimui.
– Kiek EURIBOR dalyvauja čia ir kiek jis yra svarbus, kalbant apie mūsų perkamąją galią būtent šiais metais?
– Labai stipriai, nes Lietuvoje beveik 90 proc. visų paskolų išduota kintamomis palūkanomis. Kadangi Europos Centrinis Bankas šiais metais radikaliai kelia palūkanas, tikėtina, kad jos liks aukšto lygio ir, prasidėjus krizei, EURIBOR turi visiškai tiesioginį poveikį gyventojų perkamajai galiai. Lietuva yra viena iš tų euro zonos šalių, kuriai palūkanų dydis yra labai jautrus. Praeitais metais daugiau nei 80 proc. visų paskolų Lietuvoje buvo išduota su kintamomis palūkanomis. Kintamos palūkanos žemos, kai bazinės palūkanos žemos, tada viskas gerai, bet jei kyla bazinės palūkanos, automatiškai kyla visos palūkanos įmonėms ir gyventojams. Tai riboja įmonių galimybes investuoti, žmonių galimybes pirkti prekes ir paslaugas. Tai realiai matoma mažmeninės prekybos statistikoje Lietuvoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Auga Group“ grynieji nuostoliai pernai augo daugiau nei 3 kartus iki 18,5 mln. eurų1
Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse ekologiško maisto gamybos grupių „Auga Group“ pernai patyrė 18,45 mln. eurų grynųjų nuostolių – 3,4 karto daugiau nei 2...
-
„Novaturas“ dividendų siūlo nemokėti1
Vienas didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių „Novaturas“, 2023 metais uždirbęs 1,75 mln. eurų grynojo pelno, už praėjusius metus siūlo dividendų nemokėti. ...
-
Šiaulių bankas nuo ketvirtadienio platins iki 25 mln. eurų obligacijų emisiją1
Šiaulių bankas ketvirtadienį pradeda platinti iki 25 mln. eurų vertės viešą antro lygio subordinuotųjų obligacijų emisiją, antradienį pranešė bankas. ...
-
„Neo Finance“ pajamos pirmą ketvirtį didėjo 46 proc. iki 1,5 mln. eurų
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ per pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 1,48 mln. eurų pajamų – 46 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. ...
-
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą – banko ilgalaikės privilegijuotos turtu neužtikrintos skolos reitingas padidintas nuo Baa1 iki A3, o ilgalaikių indėlių reitingas – nuo A3 iki A2. ...
-
Vilniaus savivaldybė: Nacionalinio stadiono projektas gali pigti 25 tūkst. eurų12
Atsižvelgus į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabas, daugiafunkcio komplekso su nacionaliniu stadionu projektas miestui ir valstybei gali pigti 25 tūkst. eurų – iki 157,23 mln. eurų, tačiau būsimas koncesininkas atsisakytų anksčiau s...
-
Prie Prezidentūros – aistros dėl „Rail Baltica“: nereikia tų pinigų, čia yra širdis4
Prie Prezidentūros vyksta protestas dėl „Rail Baltica“ geležinkelio vėžių statybos. Į sostinę atvykę Panevėžio rajono gyventojai piktinasi, kad buldozerių bus nugriautos bent dvi dešimtys gyvenamųjų namų. Gali nukentėti ir ku...
-
Ekspertė apie gyvenimą nuo algos iki algos: verta pažaisti šį „žaidimą“8
Apklausos rodo, kad didžioji dalis Lietuvoje dirbančiųjų gyvena nuo algos iki algos. Mėnesio pabaigoje pinigų atsargos išsenka ir negavus atlyginimo vieną mėnesį, gyvenimas taptų labai sudėtingas. Ar yra teisingas būdas gyventi nuo algos iki...
-
Piketas prieš „Rail Baltica“: Panevėžio krašto gyventojai prašo prezidento imtis iniciatyvos2
Antradienio vidudienį Daukanto aikštėje prie Prezidentūros keliolika vadinamosios „Rail Baltica“ viešojo intereso gynimo grupės aktyvistų susirinko į piketą, taip išreikšdami kritiką šio geležinkelio tran...
-
LEA: „Nord Pool“ biržoje fiksuota mažiausia mėnesio vidutinė elektros kaina nuo 2021-ųjų birželio
Balandį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,060 cento už kilovatvalandę (kWh) be PVM – tai 12 proc. mažiau už kovo mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,068 Eur/kWh be PVM. Nors balandžio antrojoje pusėje elektros k...