„Kaip ir tikėtasi, ryškėja paklausos ir pasiūlos disbalansas. Jis ryškėja ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų valstybių, ypatingai tų, kurios nestipriai nukentėjo nuo COVID-19 sukeltos krizės“, – Eltai sakė ekonomistas.

Ž. Maurico teigimu, būstų kainų augimo tendencijas palaiko pakankamai mažas Lietuvos ekonomikos susitraukimas.

Žmonės neturi galimybių išleisti daug pinigų laisvalaikio, turizmo paslaugoms, tad investuoja į namus.

„Matome, kad pandemija nesibaigia, bent jau Europoje, šalys naudoja karantino priemones kaip pirminį įrankį kovoje su pandemija ir tai didina neapibrėžtumą, rizikas paslaugų sektoriuje. Tačiau taip pat nemažai pinigų skiriama nukentėjusiems sektoriams, tad bendras ekonominis nuosmukis nėra toks didžiulis ir drastiškas. Žmonės neturi galimybių išleisti daug pinigų laisvalaikio, turizmo paslaugoms, tad investuoja į namus“, – kalbėjo jis.

Siekdami didesnio komforto buityje, kurioje praleidžiama vis daugiau laiko, šalies gyventojai siekia persikelti į didesnius namus, sako Ž. Mauricas.

Žygimantas Mauricas. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

„Darbas iš namų, tikėtina, taps pakankamai įprastu daugelyje šalių, ir kuo toliau tęsiasi pandemija, tuo labiau žmonės pripranta prie jo, mažėja ir tikimybė, kad jie sugrįš į biurus. Dėl šios priežasties jie bando gerinti savo buitį, didinti gyvenamąjį plotą, kad galėtų įsirengti darbo erdvę. (...) Paklausa didesniam būstui ir ypatingai namams yra labai didelė šiuo metu“, – tikino jis.

„Pasiūla prieš prasidedant krizei augo mažų butų segmente, bent jau Vilniuje buvo bandoma pritraukti žmones gyventi miesto centre. Priemiesčiai buvo šiek tiek apleisti. (...) Dabar matome, kad judėjimas vyksta į kitą pusę, į priemiesčius, nes tai šiek tiek pigiau, o ir kainos butų centre sukilo“, – pridūrė jis.

Paklausa didesniam būstui ir ypatingai namams yra labai didelė šiuo metu.

Visgi ekonomistas pažymi, sparčiai kylančios būsto kainos kelia rinkos stagnacijos grėsmę ateityje.

„Grėsmės tikrai egzistuoja, ir kuo didesnį rinkos aktyvumą sukelsime, tuo didesnė tikimybė, kad jis vėliau kris. (...) Tikėtina, kad pasiūlos ir paklausos disbalansas kažkiek išsilygins artimiausiu metu, bet labai greitai nesusibalansuos“, – akcentavo jis.

Anot ekonomisto, tikėtis, kad būsto kainos nustos kilti, galima nebent kitąmet.

„Visgi pandemijai pasibaigus žmonės vėl pradės keliauti, leisti pinigus laisvalaikiui ir t. t. Tai gali būti šioks toks grįžimas į prieškrizinę situaciją, bet visiškai rinka į ją negrįš. Manau, kad tai labiau kitų ar net 2023 metų scenarijus, kai bus pradedama kalbėti apie diržų veržimąsi. O šie metai bus panašių tendencijų metai“, – Eltai teigė Ž. Mauricas.

Statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų ketvirtą ketvirtį, palyginti su 2019 m. ketvirtu ketvirčiu, naujos statybos būstai pabrango 8,8 proc. Iš jų vienbučiai ir dvibučiai namai – 14,4 proc., butai daugiabučiuose namuose – 6,7 proc.

Tuo tarpu ankstesnės statybos būstų kainos kilo 9,7 proc. Iš jų butai daugiabučiuose namuose pabrango 10,6 proc., o vienbučiai ir dvibučiai namai – 7,1 proc.

Ketvirtą praėjusių metų ketvirtį, palyginti su trečiu ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 3,9 proc.