„Pernai ekonomikos augimu Baltijos šalims nusileidome – Latvijos ūkis pasistiebė 4,8 proc., Estijos – 3,9 proc., tačiau kol kas nerimauti neverta. Istoriškai pagal augimo tempą šalys linkusios apsikeisti vietomis. Tai rodo faktas, kad Latvijos BVP tik 2017 metais sugrįžo į lygį, pasiektą prieš ekonomikos nuosmukį. Praėjusiais metais BVP Lietuvoje buvo 15 proc., Estijoje 12 proc., o Latvijoje – tik 6 proc. didesnis nuo prieš krizę pasiekto aukščiausio lygio, tad galima teigti, kad Latvijos ekonomika dabar tiesiog vėluodama vejasi kitas Baltijos šalis“, – sakė ekonomistas.

Jo teigimu, svarbu prisiminti, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje daugiausiai sumažėjo gyventojų skaičius, todėl pagal vienam gyventojui tenkantį BVP mūsų šalis yra lyderė. Be to, pagal vienam gyventojui tenkantį BVP lyginant su ES vidurkiu, Lietuva 1 proc. punktu nusileidžia Estijai pagal perkamosios galios paritetą (Lietuvoje 78 proc., Estijoje 79 proc. ES vidurkio).

Tadas Povilauskas/SEB nuotr.

Pagal pranešimą, pastaruosius dvejus metus Baltijos regione pastebimai augo statybų mastas. Pernai Latvijoje ir Estijoje dėl šio sektoriaus plėtros BVP padidėjo 1,4 proc., kai Lietuvoje statybų sektorius augo lėčiau ir dėl jo BVP augo 0,7 procento. Rygoje vykusios „Akropolio“ ir IKEA prekybos centrų statybos daugiausia lėmė nuo 62 mln. iki 152 mln. eurų augusias investicijas Latvijos prekybos sektoriuje.

Pernai išaugo investicijos ir biurų statyboms – Latvijoje beveik 40 mln., t. y. iki 169 mln., o Lietuvoje verslo centrų statybai išleista 242 mln. eurų, arba 17 mln. eurų daugiau negu 2017 metais.

Pasak T. Povilausko, Lietuva geriau negu Latvija atrodo pagal investicijas į pramoninius pastatus ir sandėlius. Tai rodo didesnę pramonės ir transporto sektorių svarbą šalyje – praėjusiais metais Lietuvoje šių pastatų pastatyta už 394 mln. eurų, o Latvijoje jiems statyti išleista 146 mln. eurų.

Priešingai negu Lietuvoje ir Estijoje, kur jungtinio žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriaus sukurta bendra pridėtinė vertė atitinkamai smuko 9,9 proc. ir 21,1 proc., Latvijoje ji augo 3,4 proc., nors grūdų derlius buvo gerokai mažesnis negu prieš metus. Tai lėmė pernai padidėjęs miškų kirtimo mastas, 21 proc. padidėjo miškininkystės sektoriaus veikla.

Didžiausią įtaką Lietuvos ekonomikos augimui, SEB duomenimis, pernai turėjo prekybos ir transporto sektorius (1,8 proc. punkto).

„Tuo mes labai skiriamės nuo estų ir latvių. Mūsų šalyje pastaruosius kelerius metus augo bendrovių, besiverčiančių tarptautiniu vežimu kelių transportu, rezultatai. Vis dėlto tokiam augimo tempui įtakos turėjo ukrainiečių ir baltarusių vilkikų vairuotojai, todėl tikroji sektoriaus plėtros nauda Lietuvos gyventojams yra mažesnė. Reikia įvertinti ir tai, kad dėl vairuotojams mokamų dienpinigių, sudarančių didelę galutinio uždarbio dalį, vidutinis darbo užmokestis šio sektoriaus įmonėse yra palyginti mažas, todėl didėjantis darbuotojų skaičius šiame sektoriuje net pablogina vidutinio darbo užmokesčio statistiką šalyje“, –teigė T. Povilauskas.

Pasak jo, nors Lietuvoje informacinių technologijų bei telekomunikacijų sektorius auga, jo sukuriamos pridėtinės vertės pokytis gerokai atsilieka nuo Latvijos ir Estijos. Pernai dėl šio sektoriaus augimo BVP Lietuvoje didėjo 0,2 proc., kai Latvijoje dėl sektoriaus plėtros BVP kilo 0,6, o Estijoje 0,7 proc. punkto.

„Kadangi šios srities darbuotojų algos yra maždaug 70 proc. didesnės negu šalies vidutinis darbo užmokestis, tokio sektoriaus plėtra yra kur kas naudingesnė negu kuriančių mažesnę pridėtinę vertę“, – sakė ekonomistas.

T. Povilausko teigimu, pernai Lietuvoje informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektoriuje užimtųjų skaičius siekė 31 tūkst., kai Latvijoje šiame sektoriuje dirbo 35 tūkst., o Estijoje 30 tūkst. gyventojų.

„Norint suprasti, kiek Lietuva atsilieka pagal dirbančių šiame sektoriuje skaičių, užtenka paminėti, kad Lietuvoje iš viso užimtųjų skaičius yra 2,1 karto didesnis negu Estijoje“, – sakė ekonomistas.

Jis pažymėjo, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs lėčiau negu pernai –prognozuojamas 2,9 proc. Lietuvos BVP padidėjimas. Tuo metu Latvijos BVP turėtų padidėti 3,5 proc., Estijos – 2,8 procento.

Ūkio plėtra Baltijos šalyse turėtų būti gana panaši, tačiau vidutinis darbo užmokestis , pasak T. Povilausko, Lietuvoje šiemet augs sparčiau negu Latvijoje, todėl tikėtina, kad šiemet vidutinė mėnesio alga po mokesčių Lietuvoje priartės prie Latvijos.

Vis dėlto, ekonomistas pridūrė, kad artėti prie Estijos algų lygio bus labai sudėtinga, kol Lietuvoje vis dar laikysis aukštas šešėlinės ekonomikos lygis ir daug darbuotojų dirbs mažesnę pridėtinę vertę kuriančiuose sektoriuose.