- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl pramonės sektoriaus išvystymo Lietuvoje valstybei pavyksta sėkmingai eksportuoti pramonės produkciją tiek pasauliniam vartojimui traukiantis, tiek jam augant, sako „SME Finance“ vyriausiasis ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Jis taip pat priduria, kad geri pramonės gamybos rezultatai yra vienas iš veiksnių, leidusių pasiekti gerus eksporto rodiklius pernai.
„Tai, kad eksportas gerą rezultatą pademonstruos, jau buvo aišku iš pramonės gamybos rezultatų (...), nes Lietuvos pramonė per visus 2020 metus, atmetus naftą, baigė su 0,8 proc. gamybos padidėjimu. Kadangi pramonė sudaro kokius 75 proc. viso Lietuvos eksporto, buvo akivaizdu, kad tie rezultatai bus geri“, – Eltai teigė jis.
Anot ekonomisto, sparčiai tiek Europoje, tiek visame pasaulyje atsigavęs pramonės sektorius lėmė gausesnį eksportą.
„Kalbant apie priežastis, iš esmės yra keli aspektai. Visų pirma (...) nuo COVID-19 nukentėjo mažiausiai būtent pramonė tiek Lietuvoje, tiek Europoje, tiek pasaulyje. Be to, (...) mūsų gamintojai labai greitai atsikratė nuostolių, kuriuos patyrė per pirmą COVID-19 bangą. O taip iš esmės yra dėl to, kad labai greitai atsigavo euro zonos pramonė“, – teigė A. Izgorodinas.
„Atsigavo vartojimas Amerikoje, Kinijoje, kas labai padidino eksporto apimtis iš ES, ir tai reiškia, kad stambesnių ES šalių gamintojai patiekė pakankamai daug kontraktinių užsakymų mūsų pramonei ir mūsų eksportui“, – pridūrė jis.
A. Izgorodinas pažymėjo, kad įtakos sėkmingam pramonės gaminių eksportui iš Lietuvos turėjo šio sektoriaus augimas pastarąjį dešimtmetį.
„Galbūt įtakos turėjo ir mūsų įmonių vidiniai namų darbai, kuriuos įmonės padarė per pastaruosius 10 metų. Nes, jei pažiūrėtume į mūsų pramonės produktyvumo augimą, tikrai matyti pakankamai didelė pažanga. Vadinasi, įmonės per 10 metų po pasaulio finansų krizės pabaigos nemiegojo, bet realiai investavo į gamybos plėtrą ir efektyvumą. Tai krizės metu tikrai atsipirko, nes kuo esi efektyvesnis, tuo geriau gali atlikti eksporto užsakymus net tada, kai krinta tarptautinė paklausa“, – teigė jis.
„Paradoksalu, bet mūsų eksportui yra gerai ir tada, kai pasaulinis vartojimas traukiasi, ir kai jis auga“, – pridūrė ekonomistas.
Paradoksalu, bet mūsų eksportui yra gerai ir tada, kai pasaulinis vartojimas traukiasi, ir kai jis auga.
Ekonomisto teigimu, mažindami eksporto kainas ES gamintojai atsigręžė į Lietuvą.
„ES gamintojai, norėdami išsilaikyti Amerikos ir Kinijos eksporto rinkose, masiškai mažina eksporto kainas. Tai reiškia, kad gamintojams, kuriems Lietuva buvo neįdomi kontraktinės gamybos prasme prieš porą metų, tapo įdomi, nes čia tam tikrus komponentus galima pasigaminti pigiau. Iš dalies krizė ir kritęs pasaulinis vartojimas kai kuriems gamintojams atnešė daugiau užsakymų, kadangi užsienio gamintojai pradėjo žvalgytis šalių, kur būtų galima pagaminti pigiau“, – sakė jis.
Nors lietuviškos kilmės prekių eksportas pernai augo 6 proc., dėl to stipriai džiaugtis nereikėtų
Reaguodamas į tai, kad pernai lietuviškos kilmės prekių eksportas (atmetus naftos produktus) išaugo 6 proc., A. Izogorinas teigė, kad šį pasiekimą reikėtų vertinti dvejopai. Viena vertus, Lietuvos eksportuotojai sugebėjo padidinti eksporto pardavimus didžiulio globalios ekonomikos nuosmukio metu. Kita vertus, iš dalies lietuviškos kilmės prekių eksporto augimas pernai buvo „techninio pobūdžio“.
„2020 metų eksporto augimą labiausiai sąlygojo kelių eksporto segmentų šuolis: 48 proc. bendro lietuviškos kilmės prekių eksporto prieaugio teko įvairių chemijos produktų segmentui. Į šią eksporto prekių grupę, pavyzdžiui, patenka laboratoriniai reagentai. Tikėtina, kad ženklus įvairių chemijos produktų segmento eksporto šuolis susijęs su eksporto rinkose ženkliai padidėjusia laboratorinių reagentų paklausa.
Tuo tarpu 27 proc. aptariamo eksporto prieaugio teko javų segmentui, o tai labiausiai susiję su ganėtinai geru praėjusių metų žemės ūkio derliumi“, – teigė jis.
A. Izgorodinas taip pat pridūrė, kad įtakos lietuviškos kilmės prekių eksporto prieaugiui turėjo Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES.
„Pernai sparčiu eksporto augimu išskyrė Jungtinės Karalystės rinka, o tai tiesiogiai susiję su „Brexit“. Lietuvos eksportuotojai, matydami neapibrėžtumą dėl „Brexit“ perspektyvų, iš anksto eksportavo prekes į Jungtinę Karalystę“, – tikino jis.
Praėjusiais metais, palyginti su 2019 metais, eksportas sumažėjo 3,4 proc., importas – 9,3 proc., pranešė Statistikos departamentas.
Tuo metu iš lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 4,8 proc., be mineralinių produktų – padidėjo 6 proc.
Iš lietuviškos kilmės prekių pernai daugiausia eksportuota įvairių pramonės dirbinių (12,7 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (11,7 proc.), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (11,2 proc.), naftos produktų (9 proc.).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“1
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse10
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais3
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...
-
Keisti profesiją – ne vėlu: siūlo persikvalifikuoti nemokamai2
Lietuviai mielai keistų profesiją ar tobulintų žinias, tačiau tą daro vos vienas kitas. Moterims esą trūksta laiko, vyrai turi kitų priežasčių. Nors Užimtumo tarnyba siūlo daugybę mokymosi programų, labiausiai žmonės nori tapti programuotojai...
-
Vasarą moksleivius įdarbinsiantys sostinės verslai kviečiami pasinaudoti finansine parama
Pernai startavusią užimtumo programą vasarą dirbsiantiems 14–20 metų jaunuoliams sostinė tęsia ir šiemet. Iki birželio 1 d. Vilniaus savivaldybė laukia moksleivius įdarbinsiančių darbdavių paraiškų. Kompensacija už visu krūv...
-
55 tūkst. eurų investavę gyventojai liko ant ledo: bėdos dėl saulės elektrinės paaiškėjo tik vėliau20
Savo reikmėms didesnę saulės elektrinę įsirengę joniškiečiai liko it musę kandę. Daugiau nei 50 tūkst. eurų žmonės investavo be reikalo. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad pagamintos energijos nepriima elektros skirstymo operatorius...