„Ir vakar dalyvaudamas debatuose, kad turime pirmiausia ieškoti šaltinių, jog ne tik žmonės, bet ir verslo bendruomenė plačiau prisidėtų. Manau, kad bankai taip pat yra verslo sudėtinė dalis. Solidarumo mokestis tikrai suvaidino teigiamą vaidmenį finansuojant infrastruktūrą Vokietijos brigados atėjimui“, – penktadienį Vilniuje žurnalistams teigė G. Nausėda.

„Išliekant ambicingiems uždaviniams dėl mūsų kariuomenės modernizavimo ir dėl kitų mūsų saugumo stiprinimo aspektų, toks motyvas tikrai egzistuoja, tiek dėl bankų solidarumo įnašo pratęsimo, tiek dėl galimo pelno mokesčio padidinimo aš pasisakyčiau teigiamai“, – pažymėjo jis.

G. Nausėda akcentavo, kad norint siekti verslo iškelto rodiklio, 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo gynybos išlaidoms, reikia tvarių finansavimo šaltinių.

„Mums reikia tvarių finansavimo šaltinių ir pati verslo bendruomenė iškėlė socialinę iniciatyvą siekti 4 proc. BVP gynybos išlaidų. Manau, kad tai yra savalaikis sprendimas, savalaikė iniciatyva ir dabar tiesiog turime rasti priemones, kaip to tikslo palaipsniui siekti“, – aiškino prezidentas.

„Galbūt ne iš karto 4 proc., šiuo metu pakaktų ir 3–3,5 proc., bet gyventi neramiame pasaulyje ir tikėtis taikos galima tik vienu metu – atgrasyti nedraugus“, – tikino jis.

Šalies vadovas pažymėjo, kad galima atrasti tinkamą modelį kalbant apie bankų solidarumo mokesčio pratęsimą, o šiuo metu svarbiausia sutarti, kokiu keliu einame gynybos finansavimo klausimu.

„Viskas yra modelio klausimas, tikrai galime rasti sprendimus, kurie gali būti adekvatūs ir atneštų reikalingų papildomų pajamų. Mes dabar esame tik diskusijos stadijoje, svarbiausia, kad sutartume apskritai, kokiu keliu einame“, – sakė G. Nausėda.

„Gerai, kad atmetėme pridėtinės vertės mokesčio didinimą, gerai, jog atmetėme rankos kišimą į savivaldybių kišenę, dabar bus lengviau susitarti, nes galimų sprendimų imtis tapo mažesne“, – tvirtino jis.

Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus ir jo pavaduotojas Andrius Palionis siūlo dar metams – iki 2025 -ųjų pabaigos – pratęsti bankų laikinojo solidarumo mokestį.

Dalį gauto pelno 2023 metais bankai skyrė šalies gynybai, pervesdami į šalies biudžetą 250 mln. eurų solidarumo įnašą. Prognozuojama, kad panašią sumą finansų institucijos skirs ir 2024 m.

ELTA primena, kad balandžio viduryje įvyko premjerės Ingrida Šimonytė surengtas politinių partijų bei verslo atstovų susitikimas dėl Lietuvos gynybos finansavimo didinimo. Po jo premjerė pranešė, kad poreikiams susijusiems su papildomu gynybos finansavimu siūloma steigti specialų fondą, kuris akumuliuos lėšas.

Taip pat, anot I. Šimonytės, politikai, verslo atstovai bei nevyriausybinės organizacijos linkusios sutarti dėl papildomo gynybos finansavimo pakėlus pelno mokestį ir PVM po 1 proc. punktą.

Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.