„Šiuo metu svyruojama ties 94 doleriais už barelį. Buvome viršiję ir 95 dolerius praėjusią savaitę. Tai tas atstumas nėra didelis. Manau, kad tas 100 dolerių už barelį yra labiau psichologinė riba, negu kažkoks labai reikšmingas įvykis. Nes tam, kad viršyti 100 dolerių, tai nereikia nei 10 proc. pabrangimo“, – pirmadienį portalui „Delfi“ kalbėjo M. Dubnikovas.

Vis tik, ekonomistas akcentuoja, kad toks naftos brangimas galutiniam kuro kainos augimui reikšmingos įtakos neturėtų padaryti.

„Apie 7 proc. kainos padidėjimas litre benzino ar dyzelino atsilieptų maždaug pusantro ar du centus maksimum. Tai reiškia, kad kažkokių stebuklų nepamatytume, tai labiau toks šokiruojantis lygis, kurį kirtus visa spauda nuvilnys antraštėmis apie brangią naftą“, – tikino jis.

Apie 7 proc. kainos padidėjimas litre benzino ar dyzelino atsilieptų maždaug pusantro ar du centus maksimum.

Finansų analitiko vertinimu, visiškai realu, kad galutinė kuro kaina pabrangtų dar dešimt ar penkiolika centų ir pasiektų 1,7 euro. ribą. Tačiau M. Dubnikovas vis tik abejoja, kad degalų kaina pasiektų dviejų eurų ribą, kadangi tam, pasak jo, reikėtų netgi 30 proc. naftos kainos pabrangimo, o toks scenarijus, ekonomisto vertinimu, nėra itin tikėtinas.

„Nemanau, kad bent šiame laiko momente tokia kaina galėtų būti. Nebent turėsime labai staigų griežtą konfliktą Rusijos – Ukrainos flange ir po to seks visokios nelaimės, sankcijos, naftos ir dujų tiekimo nutraukimas, bet čia toks apokaliptinis scenarijus. Manau, kad tai daugiau teorija“, – aiškino LVK viceprezidentas.

Vis tik, ekonomistas atkreipia dėmesį, kad dabartinę naftos kainą nulėmė ne tik geopolitinė įtampa dėl Rusijos – Ukrainos karinio konflikto grėsmės ar globalių tiekimo grandinių sutrikimai, tačiau ir centrinių bankų vykdyta pigių pinigų politika.

„Reikia suvokti, kad nafta tiek pat kainavo kone prieš dvidešimtmetį. Per tą laiką pinigų atsirado labai daug. Vien per paskutinius du metus centriniai bankai apie 20 trilijonų dolerių atspausdino bendrai paėmus, įliejo į rinką. Tai natūralu, kad visos turto kainos, nesvarbu, koks tas turtas, viskas yra linkę pabrangti. Šiuo atveju tos naftos įperkamumas yra geresnis, nes tiesiog uždirbam, pinigų turime daugiau“, – tvirtino M. Dubnikovas.

Vasario 14 dieną „Brent“ rūšies naftos kaina buvo išaugusi iki 96,78 JAV dolerio (85,46 euro) už barelį, bet jau vasario 18 d. naftos kainos sumažėjo iki 93,54 JAV dolerio (82,59 euro) už barelį.

Nafta kiek pigo, nes vis daugiau nerimo keliančias naujienas iš Rusijos ir Ukrainos pasienio atsvėrė apčiuopiama pažanga derybose dėl Irano branduolinės programos.

Veikiama geopolitinių įtampų, augančio vartojimo bei gavybos ribojimais, naftos kaina verčia rinkos ekspertus diskutuoti apie 100 JAV dolerių ar dar aukštesnį naftos kainų lygį.

Vasario 14 dieną A95 benzino kaina Lietuvos degalinėse svyravo nuo 1,42 iki 1,549 euro, dyzelino – nuo 1,38 iki 1,499 euro.