„Nėra ženklų, dėl kurių būtų galima sakyti, kad Lietuvoje NT rinka kaista apskritai. Tai, kad sandorių yra daug, tai dar nėra perkaitimo ženklas, tai reiškia, kad didelė dalis gyventojų įperka būstą. Ir apskritai ta statistika, kurią analizuojame, tai liečia dažniausiai Vilnių, Kauną ir Klaipėdą. Tai turbūt nesusiję su priemone, kurią pasiūlė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (finansinė pagalba jaunoms šeimoms įsigyjant būstus. – ELTA)“, – laidoje „Delfi 11“ sakė N. Mačiulis.

Pasak jo, nėra prasmės kalbėti apie NT rinkos perkaitimą mažesniuose miesteliuose.

„Vėlgi dar labiau kalbėti apie būsto rinkos perkaitimą mažesniuose miesteliuose ar rajonuose tikrai nėra prasmės. Kaip tik iš dalies tą rinką subalansuoja ir dalį paklausos perkelia iš didmiesčių į mažesnius miestelius ar į rajonus, priemiesčius“, – sakė ekonomistas.

G. Bartuškos / ELTOS nuotr.

Registrų centro duomenimis, pernai visoje Lietuvoje buvo parduota 35,8 tūkst. butų. Tai 5 proc. daugiau nei 2018 metais.

Vilniuje butų buvo parduota 12,1 tūkst., Kaune – 5,2 tūkst., Klaipėdoje – 3,2 tūkst.

Iš viso pernai buvo perleista 11,9 tūkst. namų, lyginant su 2018 metais, rinka paaugo 8 proc. Kaunui teko 1,9 tūkst. pardavimų, Vilniuje – 1,5 tūkst., Klaipėdoje – 1 tūkst. Registrų centro duomenimis, Vilniuje 2019 metais investicinių butų buvo beveik 2 tūkst., Kaune – kiek daugiau nei 1 tūkst., Klaipėdoje – 550.

Kaip ELTA jau rašė, gruodį Seimas patobulino Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą, sudarydamas geresnes sąlygas jaunoms šeimoms apsirūpinti pirmuoju nuosavu būstu Lietuvos regionų teritorijose.