„Turbūt tokiu būdu bandoma didinti rublio paklausą, tas akivaizdu. Bet kartu įmonėms, netekusioms valiutos, bus labai sudėtinga pirkti bet kokius kitus komponentus iš užsienio, taip pat ir iš Kinijos“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.

„Valstybė tokiu būdu bando sušvelninti rublio kurso kritimą“, – teigė jis.

V. Putinas trečiadienį liepė Rusijos centriniam bankui ir vyriausybei per savaitę rasti būdą, kaip finansines transakcijas už dujas su „nedraugiškomis šalimis“ (tarp kurių ir visos Europos Sąjungos narės) pradėti vykdyti rubliais ir atitinkamai pakoreguoti dujų kontraktus.

Kaip svarstė Ž. Mauricas, toks V. Putino įsakas veikiausiai reiškia, kad rusiškus energijos išteklius Europai tiekiančios įmonės, gavusios apmokėjimus už tiekiamą energiją, lėšas turės iškart pervesti į rublius. Jų apyvartoje nelikus eurų arba JAV dolerių, bendrovėms bus žymiai sudėtingiau padengti infrastruktūros išlaikymo kaštus, aiškina ekonomistas.

„Jei tos įmonės norės įsigyti kažkokių komponentų, reikalingų ar tai dujotiekių remontui, ar investicijoms į gamybos pajėgumus, tos įmonės neturės valiutos. Tai įmonės turės vėl keisti rublius atgal ir bandyti pirkti (eurus ar JAV dolerius – ELTA), jei tai bus įmanoma apskritai“, – sakė Ž. Mauricas.

„Visame tame procese įmonės praras lėšas, nes turės atlikti dvigubą valiutų keitimą“, – tęsė ekonomistas, pridūręs, jog dėl to šios įmonės ne tik neteks dalies pajamų, bet kartu taps labiau priklausomos nuo centrinės Rusijos valdžios. – „Tai toks laužų gesinimas įmonių ir apskritai jų ateities perspektyvų sąskaita“, – mano jis.

Visame tame procese įmonės praras lėšas, nes turės atlikti dvigubą valiutų keitimą.

Poveikis rubliui bus trumpalaikis

Svarstydamas, ar toks sprendimas gali „išgelbėti“ rublį nuo tolesnio nuvertėjimo, Ž. Mauricas pastebėjo, kad poveikis Rusijos valiutai ir ekonomikai turėtų būti trumpalaikis, esą priemonė visų pirma skirta laikinai sušvelninti nuosmukį, pavyzdžiui, – iki gegužės 9 d., kuomet Rusijoje minima pergalės Antrajame pasauliniame kare diena.

„Prioritetas trumpo laikotarpio – išgyventi iki gegužės 9 d. svarbiausia tam, kad kažkokiu būdu nebūtų didelio rublio kritimo ar nuosmukio ir taip dar „pratempti gumą“ bandant sudaryti įspūdį, kad Vakarų sankcijos neturės ilgalaikio poveikio“, – teigė Ž. Mauricas.

Jis prognozavo, kad rublio kurso kreivė ilgainiui taps „L“ formos – kris smarkiai, „be perspektyvos atsigauti“.

„Manau, kad rublis smuks toliau. Gal būsiu neteisus, bet jau yra fundamentalių pokyčių, kurie jau prasidėjo ir kurių taip lengvai neatgręši atgal“, – mąstė ekonomistas.

Ž. Maurico nuomone, pats Kremlius tokių Vakarų sankcijų nesitikėjo ir dabar supranta, kad daugumai pasaulio valstybių nutraukiant saitus su Rusija, didelis neigiamas poveikis šalies ekonomikai yra neišvengiamas. Dėl to Maskva ieško būdų „dar kažkaip pratempti laiką, siekiant sudaryti įspūdį, kad ne viskas taip blogai“.

Tikrasis sankcijų efektas, pasak Ž. Maurico, bus juntamas vėliau, kadangi Vakarų priimtos sankcijos orientuotos į vidutinį ar ilgesnį laikotarpį.

„Tos sankcijos, kurias pritaikė Vakarų šalys, yra ne trumpo, o ilgesnio horizonto poveikio priemonės. Jei Europa ryžtingai mažins Rusijos energetinių išteklių importą ir sankcijas ir, tarkime, technologijų sektoriui, apskritai, kas benorės į Rusiją investuoti? Niekas“, – įsitikinęs „Luminor“ ekspertas.