„Kaip ir nestebina ta statistika, nes esminis aspektas, kuris palaužė TUI į Lietuvą statistiką, yra koronavirusas. Tikėtina, kad reinvesticijos turėjo labai didelės įtakos, kad sumažėjo srautas. O jos gali mažėti dėl kelių dalykų. Galėjo tiesiog mažėti TUI bendrovių pelnas Lietuvoje arba gali būti taip, kad tie investuotojai, kurie turi įmones Lietuvoje, tiesiog paprašė lietuviškų bendrovių sumokėti dividendus.

Tikėtina, kad dalis užsienio investuotojų galėjo arba parduoti savo akcijas tretiesiems asmenims arba perdavė savo akcijas tai pačiai bendrovei, į kurią investavo, nes užsienio investuotojams reikėjo pinigų vietinėms skoloms grąžinti“, – Eltai teigė A. Izgorodinas.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos tiesioginių investicijų srautas užsienyje buvo teigiamas ir sudarė 35,5 mln. eurų. Anot ekonomisto, tai rodo, kad Lietuvos bendrovės koronaviruso metu nebijojo investuoti į užsienio bendrovių įsigijimą.

„Tai yra pakankamai įdomu. Manau, kad tai įvyko todėl, kad Lietuvos įmonės antrą ketvirtį turėjo apie 21 mlrd. eurų nepaskirstyto pelno, be finansų sektoriaus. Gali būti taip, kad tos įmonės, kurios turėjo daug piniginių rezervų, pasinaudojo koronaviruso situacija ir įsigijo, tarkime, savo konkurentus, kurie turėjo problemų užsienyje ir kurių vertė buvo stipriai atpigusi“, – sakė jis.

„Tai rodo, kad Lietuvos bendrovės koronaviruso metu labai sėkmingai apsipirko užsienyje“, – pridūrė A. Izgorodinas.

Vienam Lietuvos gyventojui antrąjį ketvirtį vidutiniškai teko 6 678 eurų TUI, t. y. šiek tiek daugiau nei vienam gyventojui Latvijoje, tačiau gerokai mažiau nei Estijoje. Ekonomisto nuomone, ilgalaikėje perspektyvoje Lietuva rodo neblogą TUI pritraukimo potencialą, tačiau dėl geresnio rezultato gali tekti pagerinti verslo klimatą šalyje.

„Investuotojai tikrai nemažai investavo į Lietuvą. Bet tam, kad galėtume pakilti ir prisivyti Estiją, tai skirtumas tarp Lietuvos ir Estijos parodo verslo klimato skirtumus, kurie svarbūs užsienio investuotojams“, – teigė jis, pridurdamas, jog abejoja, ar metų pabaigoje metinis TUI srautas Lietuvoje bus teigiamas.

„Manau, kad labai daug priklausys nuo reinvesticijų komponento. Jeigu trečią-ketvirtą ketvirtį užsienio investuotojai atsigaus ir uždirbs kažkiek pelno, tada tikrai galime turėti bendrą teigiamą metinį rezultatą, bet aš tuo abejoju. Manau, kad ketvirtas ketvirtis ekonomikai bus gerokai šaltesnis nei trečias ketvirtis, nes antra banga kaip ir bus“, – sakė A. Izgorodinas.

Didžiausi investuotojai Lietuvoje tebėra Švedija (3,3 mlrd. eurų), Estija (2,7 mlrd. eurų) ir Nyderlandai (2,5 mlrd. eurų). Daugiausia TUI Lietuvoje teko finansinės ir draudimo veiklos (4,9 mlrd. eurų) bei apdirbamosios gamybos (3,3 mlrd. eurų) įmonėms.

Tiesioginių investicijų pajamos, Lietuvos investuotojų uždirbtos užsienyje, antrąjį ketvirtį sudarė 21,4 mln. eurų. Daugiausia pajamų gauta iš investicijų Latvijoje (42,9 mln. eurų) ir Estijoje (29,8 mln. eurų), o pagal ekonominės veiklos rūšis – iš profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonių (6,9 mln. eurų).