– Žmonės dažnai sako, kad kainos augo, auga ir augs. Ką rodo oficialūs skaičiai? Ar maistas šiais metais ir toliau brango?
– Tai, kad kainos auga, ekonomistų labai negąsdina, nes nedidelė infliacija yra ekonomikos variklis. Jeigu kainos neaugtų, o kristų, pinigus apsimokėtų taupyti, o ne investuoti. Dabar kainos kyla sparčiau, negu norėtų ekonomistai, nes tam yra objektyvių priežasčių: importuojami veiksniai, maisto brangimas, nuo metų pradžios padidinta minimali mėnesinė alga, branginanti paslaugas, taip pat mokestiniai pakeitimai bei akcizų didinimas.
Šių metų infliacija bus didesnė – vidutinė metinė infliacija metų pabaigoje sieks apie 3,5 proc. Kitąmet infliacija taip pat bus šiek tiek aukštesnė, tačiau tokio šoko kaip 2022–2023 m., kai kainos gąsdino ir tuštino kišenes, nebebus. Vis dėlto infliacijos spaudimą jausime labiau negu vidutiniškai euro zonoje.
– Kas šiemet labiausiai augino kainas?
– Gyvulininkystės produktai, kakava ir kava. Tai importuojami veiksniai, matomi visose pasaulio rinkose. Kakava ir kava itin jautrios klimato kaitai – šios kultūros auginamos siaurame geografiniame ruože, todėl nepalankus klimatas mažina derlių ir paveikia tiekimo grandines.
Gyvulininkystės produktams įtakos turėjo žaliavos trūkumas, supirkimo kainų augimas, ligos bei sumažėjusios bandos. Vis dėlto maisto kainų dinamika rodo, kad augimas lėtėja – didžiausias infliacinis spaudimas jau praeityje.
– Kodėl paukščių gripas Amerikoje lemia kiaušinių brangimą Lietuvoje? Atstumas juk milžiniškas.
– Paukščių gripas nėra lokalus reiškinys. Kiaušinių deficitas buvo juntamas JAV, bet problemų fiksuota ir kituose regionuose. Globalūs įvykiai veikia kainas, nes Lietuva yra eksportuojanti ekonomika ir priklausoma nuo pasaulinių tendencijų – paklausos, pasiūlos, derliaus kokybės. Būdami ES bendros rinkos dalimi negalime nuo jų atsiriboti.
– Ar kitąmet kainos toliau kils?
– Kalbant apie maisto kainas – augimas turėtų išsikvėpti. Didelio spaudimo nebeturėtų būti. Tačiau platesnis prekių ir paslaugų krepšelis brangs sparčiau nei norėtųsi. Paslaugų infliacija išliks, o mokesčių pakeitimai kai kurias kategorijas brangins (pvz., PVM lengvatos šildymui panaikinimas).
Vis dėlto tai nebus toks kainų šokas, kokį matėme anksčiau.
– Ar jau tampame brangia šalimi?
– Tai reikėtų vertinti pagal gyventojų galimybes mokėti. Šiuo metu pajamų augimas yra spartesnis negu infliacija, todėl perkamoji galia išlaikoma. Pensijos taip pat auga greičiau nei kainos, tad tai – pozityvus veiksnys. Tačiau svarbu neužsižaisti ir užtikrinti, kad ekonomika vystytųsi tvariai.
Naujausi komentarai