Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovas Marius Dubnikovas sako, kad kuponai yra atgyvenę ir problemos neišspręs, o Vyriausybė turėtų koncentruotis į žmonių pajamų didinimą.

„Sistema atrodo ganėtinai keista ir tarsi paimta iš senesnių vadovėlių. (...) Jeigu norima padėti visuomenei įsigyti kažką ar turėti didesnę perkamąją galią, turime nukreipti visus pajėgumus į tai, kaip didinti žmonių pajamas, o žmonės patys turi nuspręsti, ar pirkti vienoje, ar kitoje parduotuvėje“, – BNS teigė M. Dubnikovas.

Anot jo, Vyriausybė, siūlydama maisto kuponus, pataikautų mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms.

„Akivaizdu, taikoma į mažesnes pajamas gaunančius žmones, tarsi ant padėklo padedamas vaučeris, ant kurio būtų parašyta, va, mes, šita Vyriausybė, davėme jums vaučerį, ir būkite mums palankūs. Tai skamba kaip tam tikri priešrinkiminiai pažadai, kur norima prie jų labai aiškiai prirašyti savo parašą“, – sakė analitikas.

Jo teigimu maisto kuponų sistemai reikės papildomų investicijų, be to, ji didins administracinę naštą, nes reikės prižiūrėti, kas ir kaip juos leidžia, kokia jų apsauga nuo padirbimo.

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad su vienu instrumentu pasiekti abiejų tikslų – remti mažas pajamas gaunančius gyventojus ir smulkiuosius verslininkus – nepavyktų.

„Jeigu tai yra parama smulkiems verslininkams, vaučerių pagalba kompensuojami kainų skirtumai ir gyventojai gali pirkti brangesnes prekes mažesnėse parduotuvėlėse, tai kainų skirtumą kompensuoja valstybė iš biudžeto lėšų. Tada tai parama verslui, bet ne parama gyventojams“, – BNS sakė N. Mačiulis.

Jo manymu, tokia sistema tikriausiai neturėtų reikšmingo makroekonominio poveikio ir iš esmės nepakeistų smulkių parduotuvių konkurencinės padėties, o priešingai – sukurtų papildomą biurokratinę naštą ir gali apsunkinti naujų rinkos dalyvių atėjimą.

„Panašu, kad tai būtų gana biurokratiškas instrumentas su didelėmis administracinėmis sąnaudomis, ir gyventojams taip pat būtų gana nepatogu, jie turėtų apsipirkti ne kažkokioje didesnėje parduotuvėje su didesniu asortimentu arčiau namų, bet ieškoti kelių specializuotų parduotuvių su mažesniu asortimentu“, – teigė ekonomistas.

Anot jo, kitose šalyse kuponai naudojami, kai yra ribota prekių arba paslaugų apimtis ir jas reikia suteikti visiems vienodai, arba kažkokiai socialinei grupei. Tuomet gyventojai gauna kuponus nemokamai ir gali juos išleisti maistui.

Pasak N. Mačiulio, jie taip pat naudojami darbo rinkoje, suteikiant laikinas mokesčių lengvatas įmonėms, įdarbinant ilgalaikius bedarbius, arba, pavyzdžiui, buvusius kalinius. Tokia praktika, N. Mačiulio žodžiais, buvo sėkmingai taikyta ir Lietuvoje.

Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį teigė, kad Vyriausybės svarstoma nauja maisto kuponų sistema padėtų skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms, padidintų konkurenciją, skatintų smulkiųjų prekybininkų ar ūkininkų verslą.

Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas BNS pirmadienį sakė, kad idėja yra labiausiai orientuota į ūkininkus ir šeimos verslus, o pirkėjai su kuponais galėtų gauti 20-30 proc. nuolaidą. Jo teigimu, kuponų kiekis būtų ribotas, kad ūkininkai negalėtų piktnaudžiauti. Pasak jo, 3-5 kuponai leistų žmogui turėti 10-15 eurų naudos per mėnesį.

Anot jo, nors valstybės biudžete programai lėšų kol kas nėra numatyta, tačiau ji galėtų būti finansuojama iš šio šaltinio, galbūt ir Europos Sąjungos fondų.

„Ne viskas, kas šiuo metu numatyta ar nenumatyta biudžete, bus finale, dar jis keisis Seime, taip atsitinka, gali būti lėšos iš vienos eilutės perkeliamos į kitą, ir iš ministerijų, keistis gali finansavimo dalykai. Visada yra prioriteto kausimas, koks būtų apsisprendimas – ar kažko atsisakant, randant kitą papildomą pajamų šaltinį ir panašiai“, – antradienį BNS teigė S. Malinauskas.

Kol kas sprendžiama, kokia apimtimi ir nuo kada bus galima taikyti naujovę.

S. Malinausko teigimu, tikimasi, kad galutiniai pasiūlymai dėl iniciatyvos bus pateikti dar šiemet.