Geografas profesorius Donatas Burneika mano, kad pandemija turėjo įtakos emigracijos srautų mažėjimui, tačiau pastebėjo, kad išvykstančių ar norinčių išvykti iš šalies visuomet bus.

Blogiausia, kad norinčių išvykti turbūt bus tose kategorijose, kur kalba eina apie protų nutekėjimą.

„COVID-19 turi kažkokią įtaką, bet realybė tokia, kad emigracijos bangos visuomet turi grįžtamąjį efektą. Kuo daugiau išvykę, tuo daugiau gali grįžti, plius atvykėliai iš kitų kraštų. Svyravimas kažkoks visada yra ir čia nieko nuostabaus. Ir pernai, ir užpernai migracijų balansas yra susiformavęs. Žiūrint į mūsų demografinę sudėtį, yra vis mažiau galinčių išvykti iš Lietuvos, kalbu apie jaunimo grupių dydį Lietuvoje. Vis mažiau turime jaunų žmonių, baigiančių mokyklas ir aukštąsias, kurie labiausiai yra išvykstantys. Visą laiką turėsime šioje vietoje iššūkį, būdami periferine valstybe Europos ekonominių ir mokslo centrų prasme. Turėsime problemą, kad išvykstančių ir norinčių išvykti visuomet bus. Blogiausia, kad norinčių išvykti turbūt bus tose kategorijose, kur kalba eina apie protų nutekėjimą“, – Eltai teigė D. Burneika.

Profesoriaus nuomone, vien ekonominės situacijos pagerėjimo gali neužtekti susigrąžinti emigrantų.

„Negalima kalbėti apie pagrindinius aspektus, nes vienas be kito neina. Jei nėra ekonominių sąlygų dirbti ir užsidirbti, tai negrįš žmonės. Tikėtis, kad ekonominės sąlygos Lietuvoje bus geresnės nei tose šalyse, kur jie išvykę, irgi neverta, todėl vien ekonominių (sąlygų – ELTA) neužteks. Turi būti motyvai, susiję su tapatumu, meile kraštui, giminėmis, socialiniais ryšiais“, – kalbėjo geografas.

„Yra auksinė patarlė – „visur gerai, kur mūsų nėra“. Žmonės, išvykę kitur, pamato, kad ir kituose kraštuose panašios problemos, kaip pas mus. Tai klasikinė situacija“, – pridūrė jis.

Anot D. Burneikos, visos emigracijos bangos sukelia grįžtamąjį ryšį, o dabartinė situacija yra palanki Lietuvai.

„Koks didelis jis bus, priklauso nuo to, kaip toli išvyko, kaip sunku grįžti. Jeigu žmonės išvyksta į JAV, tikimybė, kad grįš, yra mažesnė, nei išvyksta į Norvegiją. Lietuviai išvyksta į šalis, kurios nepasižymi ypatingai geru klimatu, tai irgi gali būti vienas veiksnių (grįžti – ELTA). Yra grupė veiksnių, kurie kartu veikia visi. Manau, jie iš esmės yra palankūs Lietuvai – tikėtis, kad nemažai žmonių grįš. O kiek – tik pats Dievas gali pasakyti“, – sakė D. Burneika.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas gerėjančioje migracijos statistikoje mato tiek pandemijos įtaką, tiek ir ilgalaikių tendencijų.

„Ilgalaikė ta, kad jau eilę metų grynasis Lietuvos piliečių emigracijos srautas mažėjo. Buvo labai didelė tikimybė, kad šiais metais įvyks lūžis ir pirmą kartą po nepriklausomybės atgavimo daugiau imigruos ar grįš į šalį Lietuvos piliečių, nei emigruos. Tai lemia besitęsianti ekonomikos konvergencija ir mažėjanti regioninė atskirtis. Ne tik į Vilnių grįžta žmonės, bet ir į kitus didžiuosius miestus. Kaunas praeitais metais turėjo teigiamą tarptautinės migracijos balansą, Šiauliai labai nustebino, Klaipėda“, – Eltai teigė Ž. Mauricas.

Vis dėlto, jo nuomone, COVID-19 pandemija šiuos procesus paspartino.

Mums reikės kalbėti ne apie emigracijos mažinimo politiką, o apie imigracijos politiką.

„Vakarų Europos šalys, ypatingai tos, kuriose daug lietuvių emigrantų, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, jos nesusitvarkė taip greitai su sveikatos apsaugos krize, ir ekonominė krizė gilesnė yra. Tai labai sumažino emigrantų srautą. Emigruojančių į Jungtinę Karalystę asmenų skaičius sumažėjo labai ženkliai. Taip pat dalis iš Jungtinės Karalystės grįžta į Lietuvą. Tai dalinai trumpalaikis grįžimas, kol neapibrėžtumas sumažės, bet dalis, manau, pasiliks. Birželio mėnesio duomenys ir rodo šuoliuką, kuris galėjo toks nebūti, jei nebūtų COVID-19 krizės. Bet tendencija, manau, turėtų išlikti, kad bendras migracijos balansas išliks teigiamas“, – kalbėjo ekonomistas.

„Mums reikės kalbėti ne apie emigracijos mažinimo politiką, o apie imigracijos politiką“, – pridūrė jis.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, per metus (šių metų liepos pradžioje, palyginti su praėjusių metų liepos pradžia) nuolatinių Lietuvos gyventojų skaičius padidėjo beveik 2 tūkst.

Nuolatiniai gyventojai – visi asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta ataskaitiniu laikotarpiu yra Lietuvos Respublikoje.

ELTA primena, kad 2018 metų rugsėjį nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje smuko žemiau nei 2,8 mln.

Šiemet pirmą kartą po 28 metų Lietuvos metinis gyventojų skaičius padidėjo. Paskutinis nuolatinių gyventojų skaičiaus augimas buvo fiksuotas 1991 metais. Šių metų sausio 1 dieną Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,3 tūkst. nuolatinių gyventojų – 145 daugiau negu prieš metus.