Anot jų, šiuo požiūriu Lietuva yra unikali valstybė – dėl jos įgyvendintų PSO rekomendacijų vidutinė žmonių gyvenimo trukmė pastaraisiais metais ėmė didėti, dukart sumažėjo apsinuodijimų alkoholiu atvejų.

PSO Europos regiono biuro ekspertė alkoholio klausimais Maria Neufeld (Marija Noufeld) sako, jog Lietuva dėl įgyvendintos ir tebesęsiamos alkoholio kontrolės politikos yra unikali valstybė, nes iš visų PSO narių šalis per rekordiškai trumpą laiką įgyvendino organizacijos rekomendacijas didinti alkoholio apmokestinimą, mažinti jo prieinamumą bei uždrausti arba apriboti stipriųjų gėrimų reklamą.  

„Jos (įgyvendintos rekomendacijos – BNS) turėjo labai didelį poveikį“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime teigė PSO atstovė.  

„Alkoholio vartojimas sumažėjo keliais litrais (vienam gyventojui – BNS). Tūkstančiai gyvybių buvo išgelbėtos. Milijonai eurų sutaupyta arba surinkta (į biudžetą – BNS) per padidintus mokesčius“, – pridūrė M. Neufeld.

Anot jos, Lietuva yra įdomus atvejis tiriant, kaip buvo įgyvendintos PSO rekomendacijos ir koks buvo jų efektas. 

Vis dėlto, ekspertės teigimu, stipriųjų gėrimų šalyje vis dar suvartojama daugiau negu vidutiniškai Europos Sąjungoje: „Lietuvoje suvartojama dar šiek tiek daugiau alkoholio negu vidutiniškai ES. Taigi dar yra erdvės tobulėjimui, tačiau viskas judama tinkama linkme.“

Alkoholio vartojimas sumažėjo keliais litrais (vienam gyventojui – BNS). Tūkstančiai gyvybių buvo išgelbėtos. Milijonai eurų sutaupyta arba surinkta (į biudžetą – BNS) per padidintus mokesčius.

Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros leidinių serijos „Alkoholio politika“ darbo grupės pirmininko Jurgeno Rehmo (Jurgeno Rėmo) teigimu, per Lietuvoje vykusią aktyvią alkoholio vartojimo mažinimo kampaniją vidutinė gyvenimo trukmė ėmė didėti, sumažėjo ligonių ligoninėse dėl alkoholio vartojimo.  

Pasak jo, dėl alkoholio reklamos draudimo Lietuvoje apsinuodijimų atvejų sumažėjo dukart.

„Jau pirmaisiais metais, paskui išsilaikė. Vadinasi, priemonė suveikė. Jaunimas nebegauna kasdien socialinėje žiniasklaidoje į juos nukreiptų žinučių dėl alkoholio vartojimo“, – aiškino J. Rehmas.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas Mindaugas Štelemėkas nurodė, kad nuo 2008 metų buvo 10 atvejų, kai įmtasi įvairių alkoholio prieinamumo mažinimo priemonių.

„Buvo laikotarpių, kai mažiau buvo dėmesio skiriama, bet buvo ir tokių, kai įgyvendintos labai stiprios priemonės“, – spaudos konferencijoje teigė mokslininkas.

Viena tokių priemonių jis įvardijo akcizų didinimą 2017 metais.

„Moksliniu požiūriu tai ir buvo absoliučiai unikalus atvejis atlikti ir tyrimus, ir vertinimus, nes tai nebuvo mažas akcizo pakėlimas, o pakankamai reikšmingas, kuris gali duoti ir ilgalaikę naudą, ir greitą efektą jau kitais metais. Bendrą mirtingumą viena ši priemonė sumažino 1,4 tūkst. mirčių per vienerius metus“, – kalbėjo M. Štelemėkas.

2017 metais alaus akcizas buvo padidintas 112 proc., vynui – 111 proc., tarpiniams produktams – 93 proc., stipriesiems gėrimams – 23 proc. Vėlesniais metais akcizai taip pat buvo didinamas kasmet, bet mažiau – iki 15 proc. Akcizai nustatomi trejiems metams, kad verslas spėtų prisitaikyti. 

2018 metais buvo uždrausta alkoholio reklama, leista alkoholį įsigyti asmenims tik nuo 20 metų, sutrumpintas pardavimo laikas, o sekmadieniais alkoholio galima įsigyti iki 15 val.