- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentės siūlomos pataisos, numatančios didesnes baudas už klaidinančią reklamą, gali sumažinti konkurenciją elektroninėje prekyboje, sako ekspertai. Anot jų, kiti šalies vadovės siūlomi pakeitimai taip pat gali neatnešti laukiamų rezultatų.
E. prekybos ekspertas Vytautas Vorobjovas mano, jog e. prekyboje konkurencija šiuo metu yra pakankama. Advokatų kontoros „Sorainen“ partneris Daivis Švirinas abejoja, ar baudų už klaidinančią reklamą didinimas užkirs kelią kainų didėjimui.
„Mūsų elektroninė prekyba, nekalbant apie maisto prekes, veikia europinės konkurencijos sąlygomis, ir Konkurencijos taryba visiškai nekontroliuoja pardavėjų iš užsienio, kurie prekiauja Lietuvoje. Mažiau kontroliuojami jie įgyja konkurencinį pranašumą prieš vietinius rinkos žaidėjus. Jei dar labiau apribosime savas įmones, tai ilgainiui Lietuvos verslui neišeis į naudą“, – BNS sakė V. Vorobjovas.
Šiuo metu maksimali bauda už klaidinančią reklamą siekia 8,7 tūkst. eurų. Pastaraisiais metais didžiausių baudų už šiuos pažeidimus susilaukdavo e. prekybos įmonės.
Dalia Grybauskaitė siūlo baudas susieti su įmonės pajamomis ir skirti baudas iki 3 proc. metinių pajamų, bet ne daugiau 100 tūkst. eurų. Už pakartotinį pažeidimą bauda siektų 6 proc. pajamų, bet ne daugiau 200 tūkst. eurų.
V. Vorobjovo manymu, prezidentė tikriausiai siekia efektyviau kovoti su karteliniais susitarimais dėl kainų. Jo įsitikinimu, e. prekyboje konkurencija šiuo metu yra pakankama.
„Nemanau, kad situacija rinkoje dėl griežtesnio reguliavimo pasikeistų, nes jau dabar baudos yra pakankamai skausmingos. Konkurencijos taryba jau dabar yra paveikusi tai, kaip e. parduotuvės rodo nuolaidas, kaip įvardina akcijas, jos jau pakeitė savo komunikaciją, todėl nemanau, kad yra didelio reikalo dar papildomai griežtinti“, – kalbėjo e. prekybos ekspertas.
Nelabai suprantu, koks yra ryšys tarp sankcijų už klaidinančią reklamą griežtinimo ir kainų didėjimo arba mažėjimo.
Advokatų kontoros „Sorainen“ partnerio Daivio Švirino teigimu, baudas už klaidinančią reklamą siūloma didinti ženkliai – 15 kartų, o už pakartotinį – 30 kartų, tačiau teiginiai, jog tai turėtų užkirsti kelią kainų didėjimui, kelia abejonių.
„Nelabai suprantu, koks yra ryšys tarp sankcijų už klaidinančią reklamą griežtinimo ir kainų didėjimo arba mažėjimo. Tokio tiesioginio ryšių nelabai įsivaizduoju“, – BNS sakė D. Švirinas.
Jis taip pat pabrėžė, kad reklama kaip kūrybinis žanras labai dažnai „vaikšto peilio ašmenimis“.
„Kai Konkurencijos tarybos pareigūnai vertina reklamas, mes atstovaudami savo klientams matome, kad kartais tas požiūris yra labai siauras ir išimtinai formalus. Jeigu laikytis konkurencijos tam tikrų vertinimų, reklama kaip tokia turėtų išnykti, nes nebelieka jos atliekamos funkcijos“, – teigė „Sorainen“ partneris.
Jis taip pat skeptiškai vertino už Konkurencijos įstatymo pažeidimus – pavyzdžiui, kartelį, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ir kitus – skiriamų baudų mokėjimo tvarkos pakeitimus.
Šiuo metu įmonės baudas turi sumokėti per 3 mėnesius, bet Konkurencijos tarybos nutarimą apskundus teismui, baudos mokėjimas yra sustabdomas, tačiau pradedamos skaičiuoti palūkanos, šiuo metu siekiančios 6 procentus. Prezidentė siūlo, kad bauda visais atvejais turės būti sumokama iš karto arba pateikiama jos dydį atitinkanti finansinės institucijos garantija.
„Šiuo metu bankai baudų sumokėjimui garantijų neteikia, todėl kyla labai rimtas klausimas, kas tokią garantiją gali suteikti. Ūkio subjektui baudos gali siekti iki 10 proc. metinių pajamų, todėl visiškai natūralu, kad jis tokių pinigų gali neturėti“, – teigė D. Švirinas.
Pasak jo, nors Konkurencijos taryba dažnai laimi bylas dėl baudų už Konkurencijos įstatymo pažeidimus, būna ir atvejų, kad teismuose baudos yra panaikinamos.
„Kai dabar yra ta prevencinė priemonė dėl palūkanų, kurios yra ženkliai didesnės nei būtų galima pasiskolinti rinkos sąlygomis, skaičiavimo, ūkio subjektai visada renkasi ir kai kurie jų nusprendžia avansu sumokėti baudą ir bylinėtis toliau, nes jų vertinimu yra daug brangiau pralaimėjus bylą sumokėti ir baudą, ir palūkanas. Neturintys galimybių sumokėti baudą iš vidinių arba skolintų lėšų, jos nemoka, rizikuoja ir bylinėjasi“, – sakė D. Švirinas.
Prezidentė taip pat siūlo taisyti Teisėkūros pagrindų įstatymą – būtų aiškiai apibrėžiami atvejai, kada teisės aktų projektų poveikio vertinimas konkurencijai yra privalomas. Tikimasi, kad tai keistų įvertinti, ar projektas nedarytų žalos vartotojams bei šalies ekonomikai.
Konkurencijos taryba 2015-2017 metais už klaidinančią reklamą įmones baudė 14 kartų. Didžiausių baudų sulaukė portalą beta.lt valdanti „Cherry Media LT“ (17,5 tūkst. eurų), vaistinių tinklą „Camelia“ valdanti „Nemuno vaistinė“ (2 baudos, 13,6 tūkst. eurų), bendrovės „Karolinos turas“ ir „NT partneriai“ (po 8,7 tūkst. eurų). Taip pat baustos įmonės „Topo grupė“, „Rimi Lietuva“, „Pigu“ ir „Electronic Trade“.
Pastaruoju metu už klaidinančią reklamą vis dažniau nubaudžiamos nekilnojamojo turto plėtros bendrovės, daugiabučius reklamuodamos pažeidžiant statymus.
Autoriai: Šarūnas Sabaitis, Mindaugas Samkus
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais1
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...
-
Vasarą moksleivius įdarbinsiantys sostinės verslai kviečiami pasinaudoti finansine parama
Pernai startavusią užimtumo programą vasarą dirbsiantiems 14–20 metų jaunuoliams sostinė tęsia ir šiemet. Iki birželio 1 d. Vilniaus savivaldybė laukia moksleivius įdarbinsiančių darbdavių paraiškų. Kompensacija už visu krūv...
-
55 tūkst. eurų investavę gyventojai liko ant ledo: bėdos dėl saulės elektrinės paaiškėjo tik vėliau6
Savo reikmėms didesnę saulės elektrinę įsirengę joniškiečiai liko it musę kandę. Daugiau nei 50 tūkst. eurų žmonės investavo be reikalo. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad pagamintos energijos nepriima elektros skirstymo operatorius...
-
Žalia šviesa: Vyriausybė sutinka, kad VERT lanksčiau keistų elektros, dujų kainas
Vyriausybė penktadienį pritarė pataisoms, kurios Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) leistų lanksčiau ir dažniau keisti visuomeninę elektros, gamtinių dujų bei centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų (SND) kainas buitiniams v...
-
Vyriausybė – už įpareigojimą bankams teikti paskolas ir su fiksuotomis palūkanomis
Vyriausybė penktadienį pritarė, kad finansų įstaigos būtų įpareigotos vartotojams suteikti realią galimybę pasirinkti kredito palūkanų normos rūšį ir gauti paskolas tiek su kintamomis, tiek su tam tikrą laikotarpį fiksuotomis palūkanomi...
-
Apeliacinis teismas įpareigojo „Tele2“ peradresuoti „Bitei“ skambučius numeriu 15011
Apeliaciniam teismui nusprendus, kad telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ turi peradresuoti skambučius numeriu 1501 į „Bitės“ aptarnavimo centrą, pastarosios atstovas spaudai Jaunius Špakauskas džiaugiasi teisine pergal...
-
EIMIN: nuo naujų darbo vietų iki maisto nešvaistymo iniciatyvos
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Neringa Morozaitė-Rasmussen lankėsi Klaipėdoje, kur susitiko su Klaipėdos mokslo ir technologijų parke (KMTP) įsikūrusių inovatyvių įmonių „Omega 365 Lithuania“, „Industrinės sistemos ir in...
-
VMVT sustabdė nelegalią pašarų gamybą ir prekybą
Praėjusią savaitę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai nustatė ir sustabdė nelegaliai vykdytą ūkininko veiklą – pašaro gamybą ir prekybą. ...