- Viktorija Smirnovaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi Dalia Grybauskaitė sako, kad šiuo metu šaliai ypač svarbūs regioniniai gynybos susitarimai. Pasak jos, būtent atskirus regioninius sutarimus sudariusios partnerės pirmosios ateitų į pagalbą Lietuvos užpuolimo atveju. D. Grybauskaitė svarsto, kad laukiant, kol Lietuvą stotų ginti visas NATO blokas, gali užtrukti ilgiau nei yra minėjęs buvęs JAV pajėgų Europoje vadas, generolas Benas Hodgesas.
„Jei kažkas norėtų sužinoti, ar apskritai yra 5 straipsnis, aišku, kad pirmiausia situacijoje išlįstų regioniniai susitarimai ir pirmiausia mums padėtų ne NATO, kaip organizacija, bet atskira grupė norinčių šalių. (...) O kol ateis kiti – kaip Benas Hodgesas sako – dvi savaitės – bijau, kad gali būti ir blogiau“, – Lietuvos narystės ES dvidešimtmečiui skirtoje konferencijoje „Lietuva Europos Sąjungoje: 20 metų narystės patirtys ir perspektyvos“ penktadienį kalbėjo D. Grybauskaitė.
„Grubiai šnekant – suprantate, kad 5 straipsnis yra permission, ne commitment? Leidimas ginti nereiškia įsipareigojimo. Įsipareigojimas yra (prisiimamas – ELTA) laisvanorišku pagrindu“, – sakė politikė.
„Tai – politinė valia, ne automatizmas. (...) Labai svarbu tai suprasti ir neturėti iliuzijų“, – pridūrė buvusi šalies vadovė.
D. Grybauskaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu globalios tarptautinės organizacijos silpsta visame pasaulyje.
„Globalios institucijos, deja, degraduoja, o regioniniai centrai ir organizacijos kyla. Ar tai būtų Afrikos kontinentas, ar amerikiečiai, kurie izoliuojasi, ar Europa – dabar, deja, yra tas laikotarpis, kada regioniniai susitarimai tampa svarbesni. Jie gali būti tikrai įgyvendinami, kitaip nei tarptautiniai Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos arba NATO (susitarimai – ELTA)“, – sakė D. Grybauskaitė.
Tai – politinė valia, ne automatizmas. (...) Labai svarbu tai suprasti ir neturėti iliuzijų.
ELTA primena, kad balandžio pradžioje į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą. Taip pat iki metų pabaigos išaugsiantis pirminis štabo elementas padės į šalį perkeliant Vokietijos karius.
Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
R. Žemaitaitis žada neleisti I. Šimonytės kabinetui užbaigti kadencijos: įnešiu tam tikrą sumaištį6
Išankstiniame balsavime dalyvavęs kandidatas į prezidentus Remigijus Žemaitaitis sako, kad jei taptų prezidentu, neleistų Ingridos Šimonytės kabinetui baigti kadencijos ir formuotų technokratų Vyriausybę. ...
-
V. Blinkevičiūtė: labai svarbu, kad prezidentą žmonės išrinktų pirmame ture6
Prezidento rinkimuose už dabartinį vadovą Gitaną Nausėdą balsavusi Socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako taip apsisprendusi, nes valstybei šiuo metu reikia stabilumo. ...
-
Lietuvoje prezidento rinkimus stebės per 2 tūkst. asmenų
Stebėti Lietuvos prezidento rinkimus ir referendumą dėl pilietybės išsaugojimo registruota daugiau kaip 2 tūkst. asmenų, trečiadienį pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
Nepraleido progos: dėl „Eurovizijos“ pašiepė G. Nausėdą22
Antradienio vakarą vyko pirmasis dainų konkurso „Eurovizija“ pusfinalis, kuriame pasirodė ir Lietuvos atstovas Silvester Belt. Dainų konkursą stebėjo ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kurį per dantį patraukė „l...
-
Apklausa: beveik trečdalis lietuvių neketina balsuoti EP rinkimuose3
Naujausių apklausų duomenimis, beveik 36 proc. gyventojų neketina dalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose, o dar beveik 6 proc. nežino, kurią politinę jėgą pasirinkti, rodo balandį atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. ...
-
ESBO atstovai dėl Lietuvos iškeltų sąlygų nestebės prezidento rinkimų10
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai neketina stebėti Lietuvoje vyksiančių šalies vadovo rinkimų dėl šalies iškeltų sąlygų – Vilnius nenori, kad rinkimus stebėtų Rusijos ir Baltarusijos atstovai...
-
Vyriausybė spręs dėl įpareigojimo šalies vadovams keltis į Turniškes
Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl įpareigojimo šalies vadovams keltis į Turniškes. ...
-
Lietuvoje tęsiamas balsavimas iš anksto renkant prezidentą, pilietybės referendume2
Trečiadienį Lietuvoje tęsiamas balsavimas iš anksto renkant prezidentą, išsakant poziciją dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. ...
-
Pirmoji išankstinio balsavimo diena: rinkėjai aktyvesni nei 2019-aisiais1
Pirmąją išankstinio balsavimo prezidento rinkimuose ir referendume dėl dvigubos pilietybės balsavo daugiau kaip 40,6 tūkst. arba 1,7 proc. visų rinkėjų, rodo antradienį paskelbti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. ...
-
D. Grybauskaitei skirta prestižinė „Point Alpha“ premija15
Antradienį Istorinės atminties fondas „Point Alpha“ pranešė, kad šiemet premija už nuopelnus Europos taikos ir laisvės labui skirta Daliai Grybauskaitei. ...