Banko „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad tai gali išbalansuoti ir kaitinti rinką.

Tuo metu NT plėtotojos „InReal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas teigia, kad atlaisvinus skolinimosi sąlygas gali ūgtelti paklausa, tačiau būsto brangimas būtų nežymus.

„Nežinia, ar pasiūla suspės į tą paūmėjusią paklausą, jos tiesiog poreikį atliepti ir jeigu nesuspės, jeigu pasiūlos pusėje bus tam tikrų butelio kaklelio efektų, tai gali sparčiai augti kainos ir tas būsto įperkamumo klausimas pasidarys tik opesnis“, – įspėjo  I. Genytė-Pikčienė.

„Tai neturėtų būti 2021 metų scenarijus, kuomet kainos augo daugiau negu po 10 proc. per metus. Kažkoks papildomas kainų didėjimas įmanomas, ypač kažkokiuose specifiniuose projektuose“, – BNS penktadienį sakė T. S. Kvainickas.

Dviženklio brangimo nemato

LB patvirtinti nuostatų pakeitimai įsigalios nuo 2026-ųjų rugpjūčio, tačiau T. S. Kvainickas sako, kad statomų būstų paklausa gali padidėti ir anksčiau.

Jo teigimu, naujo būsto norintys pirkėjai gali jau dabar kreiptis į kredito įstaigas dėl preliminarių paskolos sutarčių su mažesniu pradiniu įnašu, kurios būtų pasirašomos tik kitų metų rugsėjį: „Ankstyvos stadijos projektuose gali padidėti aktyvumas ir dabar.“

Jis vis tik pabrėžia, jog NT rinka yra segmentuota, ją sudaro tiek senos statybos būstai miegamuosiuose rajonuose, tiek modernūs butai centrinėse miestų vietose, todėl ir kainų pokyčiai jose bus skirtingi.

„Tos teritorijos neauga tolygiai ir struktūra pardavimų pasiūlos-paklausos per laiką keičiasi. Nemanau, kad tas papildomas kainų augimas sieks, sakykime, 10–20 procentų. Ar jis sieks 1,5–2 proc. – tikėtina, kad taip“, – teigė T. S. Kvainickas.

LB skaičiuoja, jog dėl nuostatų pakeitimų NT kainos per trejus metus galėtų ūgtelti apie 1,6 proc. daugiau nei augtų įprastai.

Anot eksperto, labiau visoje rinkoje gali brangti pigesni ar mažesni būstai, kurių pirkėjų įsigaliojus centrinio banko atnaujintiems nuostatams gali padaugėti.

Analitiko teigimu, didelio kainų padidėjimo neturėtų būti, kadangi leidus skolintis su mažesniu pradiniu įnašu rinkoje atsirastų tokių pirkėjų, kurie pernelyg augant kainoms vėl iš jos iškristų, kadangi „neturi vietos reikšmingai didinti pradinio įnašo“.

Reikėtų didinti būsto pasiūlą

I. Genytės-Pikčienės vertinimu, kitais metais pinigų į ekonomiką įlies išimami pensijų fondų pinigai, o mažesnis pradinis įnašas bus dar vienas „žibalo šliūkštelėjimas“. Anot jos, sprendžiant būsto įperkamumo problemą pirmiausia reikėtų didinti jo pasiūlą.

„Klausimas dėl būsto įperkamumo Lietuvoje yra pakankamai opus (...) ir kažkokių priemonių, matyt, tikrai reikėtų, bet vis tik, mano manymu, turėtų labiau tos priemonės būti nukreiptos į būsto pasiūlos didinimo iniciatyvas“, – BNS penktadienį sakė I. Genytė-Pikčienė.

„Nekilnojamo turto rinka yra labai dinamiška ir dabar mes laukiame kitų metų, kuomet tiek nekilnojamo turto rinka, tiek vartojimą kažkiek paskatins ir pensijų antros pakopos reforma, o nuo metų vidurio dar įsijungs ir šita Lietuvos banko iniciatyva, tai bus dar papildomas šliūkšnis žibalo į nekilnojamo turto rinkos paklausą“, – teigė analitikė.

LB pasiūlymai kaitins rinką

Pasak I. Genytės-Pikčienės, šiuo metu stebimas ciklinis būsto rinkos atsigavimas – ji yra labai suaktyvėjusi, vidutinis nekilnojamojo turto sandorių skaičius yra aukščiausias per kelerius metus ir nusileidžia tik 2021-iesiems.

„Tikrai rinka yra aktyvi, paklausa atsigavusi, suveikė tas atidėto vartojimo efektas, kurį paskatino tiek žemos palūkanų normos, tiek pasitaisę lūkesčiai, tiek ir palankesnės makroekonominės perspektyvos, nes 2022-2023-ieji buvo sulėtėjusios ekonomikos, karo, infliacijos, šoko metai, o dabar tokių rizikų tiek daug nėra, jos šiek tiek atitolo“, – aiškino „Artea“ ekonomistė.

Anot jos, Lietuvos banko iniciatyva kaitins rinką ir didins išsibalansavimo rizikas.

T. S. Kvainicko manymu, rinką labiau nei pirmo būsto pirkėjai skatins antrą ir paskesnį NT įsigyti norintys žmonės – juos spaus laikas gauti paskolą dar iki naujų nuostatų įsigaliojimo: „Kol jie gali pasinaudoti išimtimis dėl mažesnio pradinio įnašo. Šiuo laikotarpiu jų bus kažkiek daugiau.“

Apsunkinimas įsigyjantiems antrą būstą – perteklinis

Lietuvos bankų asociacija (LBA) sako, jog pradinio įnašo sumažinimas gyventojams yra palankus, tačiau didesni įsipareigojimai reikštų ir didesnes paskolos įmokas. Be to, pakeitimas gali turėti įtakos būsto paklausai, todėl NT rinka turi būti pasiruošusi atliepti jos išaugimą.  

Antra vertus, pasak LBA, apsunkinimas įsigyjantiems antrą būstą yra perteklinis. Asociacija jau anksčiau teigia siūliusi koreguoti iki šiol galiojusį reguliavimą nebent trečios ar paskesnių būsto paskolų atžvilgiu.

„Antrasis būstas Lietuvoje vis dažniau yra įsigyjamas šeimos poreikiams, o ne investavimo ar spekuliavimo tikslais. Registrų centras jau ne vienerius metus fiksuoja, kad daugėja gyventojų, turinčių po du ar daugiau butų bei gyvenamųjų namų. Prieš keletą metų atlikta apklausa parodė, kad beveik trečdalis lietuvių turi po antrą NT objektą“, – pranešime teigė LBA.

Asociacija apgailestauja, kad LB neatsižvelgė į rinkos siūlymus kai kuriuos kriterijus susieti su tvarumu – LBA siūlė apsvarstyti galimybę taikyti mažesnį pradinį įnašą tik klientams, įsigyjantiems aukšto energetinio efektyvumo būstą.

„Tai keltų mažesnę sisteminę bankų ir finansų sistemos riziką. Šis turtas dėl jo naujumo, ekonomiškumo ir kitų pranašumų būtų daug atsparesnis nekilnojamo turto kainų svyravimui“, – teigia LBA.

LB, atnaujinęs Atsakingojo skolinimo nuostatus, penktadienį paskelbė, kad nuo kitų metų rugpjūčio pirmąjį būstą norintys įsigyti žmonės turės sukaupti mažesnį pradinį įnašą – 10 proc. būsto vertės, o ne 15 proc., kaip yra dabar.

LB vadovo Gedimino Šimkaus teigimu, pirmojo būsto paskolos yra mažiau rizikingos, nes žmonės nori išsaugoti savo namus, „todėl tikslinga sumažinti pradinio įnašo reikalavimą“. Be to, jo vertinimu, pastaruoju metu būstas sparčiai brango, todėl sukaupti 15 proc. įnašą sunku „net ir finansiškai pajėgiems pirkėjams“.