Tokiu atveju, investicinė grąža nebūtų apmokestinama, jeigu žmogus iš pensijų kaupimo pasitrauktų per vadinamąjį „langą“ – laiką gyventojams apsispręsti, ar nutraukti sutartį su pensijų fondu bei atsiimti savo sumokėtas lėšas ir jų investicinį prieaugį, ar likti kaupti.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas SRDK siūlė rinktis iš dviejų variantų – iš pensijų kaupimui naudotų valstybės biudžeto ir „Sodros“ lėšų gautą investicinę grąžą, apskaičiuotą žmonėms, pasitraukusiems iš kaupimo apmokestinti arba visą sumą pervesti žmogaus „Sodros“ sąskaitą.

Socialdemokratė Jūratė Zailskienė nepritarė investicinės grąžos apmokestinimui, konservatorė Paulė Kuzmickienė pirmenybę teikė pervedimams į „Sodrą“, o „valstietis“ Eimantas Kirkutis, pasigedęs konkretesnių skaičiavimų, balsuodamas susilaikė.

Liberalė Edita Rudelienė piktinosi, kad Seimui svarstant papildomo gyventojų apmokestinimo būdus, neketinama apmokestinti iš pensijų fondų paimamas sumas, sukauptas iš valstybės lėšų.

Prieaugį, sukauptą iš valstybės lėšų, atiduodame ir net neapmokestiname.

„Prieaugį, sukauptą iš valstybės lėšų, atiduodame ir net neapmokestiname“, – tvirtino parlamentarė.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas skaičiavo, kad dabar pensijų fonduose sukaupta 9 mlrd. eurų lėšų, o 3 mlrd. eurų sudaro uždirbtą investicinę grąžą.

Pensijų reformos ekspertinį vertinimą SRDK pateikę Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkai Romas Lazutka ir Daiva Skučienė nepritarė investicinės grąžos pervedimui į „Sodrą“.

„Būtų sukuriamas precedentas pirkti apskaitos vienetus. Tai galimai būtų dar vienas supriešinimas dirbančiųjų, tarp jų – ir savarankiškai, kurie nedalyvauja antros pensijų pakopos schemoje ir tokios galimybės neturėtų“, – teigiama jų išvadoje komitetui.

Vyriausybės inicijuojamais pensijų sistemos pakeitimais siūloma per nustatytą laiką, vadinamąjį „langą“, leisti pasitraukti iš kaupimo tiems, kurių netenkintų atnaujintos sąlygos – tada gyventojas galėtų atsiimti savo įmokas ir investicinį prieaugį.   

BNS rašė, kad Lietuvos bankas vasarį skaičiavo, jog Lietuvoje veikiantys antros ir trečios pakopos pensijų fondai pernai uždirbo 5–20 proc. grąžą.