Kaip teigiama išvadoje, šis mokestis sudarytų apie 7,5 proc. Šiaulių banko pelno, beveik 15 proc. „Swedbank“ pelno, šiek tiek daugiau nei 20 proc. SEB pelno ir 35 proc. „Luminor“ pelno.

„Labai didelė šio mokesčio yda yra ta, kad jis skaičiuojamas nuo turto, t. y. ignoruoja tai, ar bankas veikia pelningai, ar nuostolingai, todėl ekonomikos nuosmukio metu jis gali labai smarkiai komplikuoti bankų veiklą, sumažindamas jų pelnus iki kritinės ribos ar net paversdamas bankus nuostolingais“, – nurodo ekspertai.

Išvadoje taip pat teigiama, kad egzistuoja labai didelė rizika, jog nepalankaus ekonominio ciklo metu šis mokestis smarkiai sumažins bankinės sistemos stabilumą, o tai papildomai komplikuotų visų ekonomikos subjektų padėtį.

„Nespręsdamas jokių bankinės sistemos problemų šis mokestis gali sukurti problemas visai ekonomikai ir kraštutiniu atveju pareikalauti papildomų finansinių injekcijų iš šalies biudžeto bankinės sistemos stabilumui atstatyti“, – teigiama išvadoje.

Ekspertai nurodo, kad patogiausios priemonės bankams šį mokestį permesti ant visuomenės pečių yra indėlių palūkanų mažinimas, naujai išduodamų paskolų palūkanų didinimas, kitų banko paslaugų bran­ginimas ir taupymas.

„Jeigu bus didinamos palūkanos naujoms paskoloms, kurios išduodamos įmonėms, tai pabrangs investicijos, o gamybinių pajėgumų plėtimas ar naujų projektų įgyvendinimas kainuos daugiau. Įmonės, gavusios brangesnes paskolas veiklos plėtrai, atsidurs mažiau palankioje padėtyje, nei konkurentai, gavę kreditus iki bankų turto mokesčio įvedimo, o išaugusias palūkanas už pasko­las galės perkelti ant darbuotojų pečių“, – teigiama išvadoje.

Labai didelė šio mokesčio yda yra ta, kad jis skaičiuojamas nuo turto.

Būsto kredito palūkanų prieaugis, anot ekspertų, gali sulėtinti sandorių kiekius nekilnojamo turto rinkoje, o dėl to gali stipriau nukentėti individualūs busto statytojai, kuriems sandorio su pirkėju sudary­mas užtruks ilgiau, o taip pat ir būsto paskolų gavėjai, kuriems būstas kainuos daugiau.

„Kalbant apie būsto paskolų gavėjus, neverta pamiršti, kad dažniausiai tai jauni žmonės auginantys vaikus, kur dviejų asmenų uždir­bamos pajamos pasiskirsto keturiems žmonėms, jeigu šeima augina du vaikus. Todėl vidutines ir šiek tiek didesnes nei vidutines pajamas uždirbantiems žmonėms toks turto mokestis labiau pakenks nei padės“, – rašoma išvadoje.

Anot ekspertų, mokestis pristabdys atlyginimų augimą komercinės bankininkystės sektoriuje bei suteiks bankams dar daugiau paskatų sumažinti klientų aptarnavimo padalinių skaičių. Taip pat šis mokestis, kaip teigiama, ženkliai sumažins paskatas naujam komer­ciniam bankui ateiti į Lietuvą.

Nepriklausomą ekspertinį vertinimą atliko Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) narys Zbignevas Jedinskis siūlo apmokestinti finansų rinkos dalyvių turtą, jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija įstatymo projekte nustatytą dydį (300 milijonų eurų). Šis turtas būtų apmokestinamas 0,03 procento mėnesiniu finansų rinkų dalyvių mokesčio tarifu.