Naujienų agentūra BNS penkiolikos ekonomistų ir ekspertų paprašė pateikti prognozes, kaip Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytas MMA didinimas pakeis šalies ekonominę situaciją.

Dvylika apklaustųjų mano, kad didesnė MMA 30 eurų padidins mažiausias pajamas gaunančių žmonių perkamąją galią. Du ekspertai sakė, jog perkamoji galia juntamai nedidės.

Rizikų įžvelgusi ekonomistė Rūta Vainienė teigė, kad dėl MMA didinimo mažiausiai uždirbantieji gali apskritai netekti darbo, arba dirbti mažesniu etatu, gaudami tą patį atlygį. Perkamoji galia, pasak jos, didėtų tuo atveju, jei žmonės gautų didesnę algą.

Vertindami prekių ir paslaugų brangimą, padidinus MMA, vienuolika ekspertų įsitikinę, kad jos brangs, o trys manė, jog kainos nesikeis.

ISM ekonomikos programos vadovas Tadas Šarapovas teigė, kad gali didėti gaminių ir paslaugų, kurioms naudojamas aukštos pridėtinės vertės nekuriantis darbas, savikaina. O kiek didės kaina arba mažės gamintojo pelnas, priklauso nuo paklausos ir pasiūlos elastingumo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kaip vieną iš MMA kėlimo rizikų išskiria jaunimą – jam gali būti sunkiau patekti į darbo rinką. Tačiau vienuolika iš keturiolikos ekspertų su šiuo teiginiu nesutiko, du ekspertai jam pritarė, dar du – tik iš dalies.

Rizika aukštos kvalifikacijos darbuotojų motyvacijai

Trečdalis ekspertų įžvelgė riziką, kad padidinus MMA, sumažės minimalaus ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis.

Vytauto Didžiojo universitetas Ekonomikos katedros vedėja Jonė Kalendienė tvirtino, kad didinant minimalią algą, o kitiems atlyginimams liekant stabiliems, vis didesnė darbuotojų dalis uždirbs MMA ir taip mažės labiau kvalifikuotų darbuotojų motyvacija.

„Daug naudingesnis būtų ne toks priverstinis MMA didinimas, o daug natūralesnis įmonių uždirbamo perviršio paskirstymas labiau kvalifikuotai darbo jėgai, kas ilgesniame laikotarpyje galėtų sąlygoti reemigraciją ir skatintų natūralų atlyginimų augimą“, – teigė J. Kalendienė.

Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto docentas Algirdas Bartkus mano, kad minimalios ir vidutinės algos santykis turėtų būti kuo pastovesnis.

„Minimalaus darbo užmokesčio artėjimas prie ne itin aukštą atlygį gaunančių asmenų, kurie dirba aukštos kvalifikacijos reikalaujančius darbus, pavyzdžiui, mokslininkų, mokytojų, tam tikrų kategorijų gydytojų, bibliotekininkų, aplinkosaugininkų, menkina šių profesijų patrauklumą, diskredituoja jas ir jomis užsiimančius asmenis bei skatina šių profesijų atstovus ieškoti naujų darbų“, – tikino A. Bartkus.

Tuo tarpu „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas dėl mažėjančio MMA ir VDU skirtumo įžvelgia ir privalumų. Jis įsitikinęs, kad skirtumo mažėjimas neleis įsisiūbuoti infliacijai.

„Minimalus darbo užmokestis augs 7,5 proc. – mažiau nei prognozuojamas vidutinio darbo užmokesčio augimas (apie 8-10 proc. šiemet ir kitąmet), tad minimalaus ir vidutinio darbo užmokesčio santykis kiek sumažės. Tai sumažins spaudimą bendram darbo užmokesčio augimui ir, tikėtina, neleis įsisiūbuoti atlyginimų ir infliacijos augimo spiralei“, – komentavo ekonomistas.

Maždaug ketvirtadalis ekspertų tikino, kad MMA turėtų būti susietas su darbo užmokesčiu tam tikru nekintančiu santykiu. Tokiu atveju, pasak ekspertų, didėjant VDU, automatiškai kiltų ir MMA.

MMA gali paskatinti didinti produktyvumą

Bendrovės „SME Finance“ ekonomikos patarėjas Aleksandras Izgorodinas teigė, kad kylanti MMA ir kartu kylantys darbo kaštai labiau skatins verslą investuoti į konkurencingumo ir produktyvumo didinimą.

„Pavyzdžiui, Lietuvos pramonė pagamina beveik 50 proc. daugiau produkcijos nei prieš krizę – bet tai padaro su 11 proc. mažesniu darbuotojų skaičiumi. Kylantys atlyginimai ir darbuotojų trūkumas privers įmones aktyviau ieškoti galimybių didinti veiklos efektyvumą, o pramonę privers aktyviau investuoti į gamybos automatizavimą, išmanius įrenginius“, – teigė A. Izgorodinas.

Pasak SEB banko vyriausiojo ekonomisto Tado Povilausko, MMA didinimas 30 eurų – subalansuotas ir negąsdinantis darbdavių bei nėra pernelyg mažas, kad darbuotojai jo nepajustų. Be to, pasak ekonomisto, vertinant MMA, svarbu atsižvelgti į konkurencinę aplinką.

„Latvijoje jau dabar MMA yra 430 eurų, o kitąmet ji veikiausiai didės, todėl normalu, kad neturime atsilikti nuo latvių pagal MMA, nes pagal darbo našumą juos lenkiame, tad kitąmet 430 eurų MMA yra bent jau Lietuvos pozicijų nebloginantis rezultatas“, – tikino ekonomistas.

Iššūkis smulkiam ir vidutiniam verslui

Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Ryttis Krušinskas teigė, kad didesnė MMA taps našta smulkiam ir vidutiniam verslui.

„MMA neturėtų atsiliepti prekių ir paslaugų brangimui ekonomiškai stipresniuose Lietuvos regionuose, tačiau tam tikrai daliai smulkaus ir vidutinio verslo subjektų šis MMA padidinimas taip pat bus našta, kurią bus bandoma perkelti ant pirkėjų pečių“, – teigė R. Krušinskas.

R. Vainienė aiškino, kad MMA neigiamai paveiks ir mažiausias pajamas gaunančius asmenis.

„Neigiamai vertinu pačią MMA kaip tokią, nes, paradoksalu, ji atsisuka prieš mažas pajamas gaunančius asmenis, užuot juos „saugojusi“. Grėsmės visų pirma regionams – ten MMA sunkiau pakeliamas nei Vilniuje. Grėsmės žemesnės kvalifikacijos asmenims – nesukurdami vertės, gali netekti darbo, būti išstumti į šešėlį“, – komentavo R. Vainienė.

Vyriausybei siūloma MMA didinti iki 430 eurų

Trišalei tarybai nepriėmus kompromisinio sprendimo dėl MMA didinimo, ji nuo kitų metų turėtų didėti 30 eurų – iki 430 eurų, tačiau dėl mokesčių reformos realiai ši suma bus 555 eurai.

Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymą dėl MMA didinimo svarstys kartu su 2019 metų biudžeto projektu – jo svarstymas turėtų prasidėti šią savaitę.

Ministerijos duomenimis, šiuo metu biudžetinėse įstaigose yra apie 36 tūkst. darbuotojų, kurių darbo užmokestis nesiekia 430 eurų, todėl kitų metų valstybės biudžete MMA didinimui reikės 13 mln. eurų.

2018 metų liepą minimalią algą gavo apie 47,7 tūkst., o mažiau nei minimalią algą – apie 99,6 tūkst. darbuotojų, skelbė ministerija.