Vienintelė Baltijos šalyse acetatinių siūlų gamintoja bendrovė „Korelita“, sustabdžius Ūkio banko veiklą, atsidūrė sudėtingoje situacijoje, kaip ir kitos 200 įmonių.

Verčiasi per galvą

„Netikėtai uždarius Ūkio banką, kuriame liko įšaldyta daug mūsų lėšų, atsidūrėme labai sudėtingoje situacijoje. Darome viską, kad nenuskęstume, kai buvome netikėtai įmesti į šią balą. Tikiu, kad pakilsime, nors ir ne sausi. Vis dėlto planuoto pelno dėl sukeltos sumaišties šiemet galime jau ir negauti“, – sakė „Korelitos“ generalinė direktorė Jonė Skvarnavičienė.

Sustabdžius finansines operacijas Ūkio banke liko apie 1,1 mln. litų „Korelitos“ lėšų. Iš jų planuota mokėti algas 360 darbuotojų, „Sodrai“, atsiskaityti su žaliavos tiekėjais.

„Mūsų sutartyse atsiskaityti už žaliavą turime iš anksto. O kaip tai padaryti, kai lėšos užšaldytos? Dabar prašome klientų atsiskaityti už mūsų produkciją į naują sąskaitą ir taip gauti bent kiek reikalingų lėšų žaliavoms pirkti“, – sakė vadovė.

„Korelita“ dirba nepertraukiamos gamybos režimu. Net ir trumpam sustabdyti įrenginių veikimą dėl žaliavos trūkumo įmonei kainuotų didelius pinigus. „Vasarą sustabdyti ir paleisti mūsų įrenginius atsieina apie pusę milijono litų, o žiemą ši sumą išaugtų iki 1,5 mln. litų. Šaltuoju laiku dar kiltų pavojus, kad sudėtinga įranga gali sugesti, o tai vėlgi atneštų didelių nuostolių“, – teigė J.Skvarnavičienė.

Ji sako, kad ir nesustabdžius gamybos nuostolių išvengti greičiausiai nepavyks. „Teks mokėti delspinigius tiekėjams, taip pat dar nežinome, ar palūkanų nepaskaičiuos “Sodra„ už atidėtus mokesčių mokėjimus“, – kalbėjo J.Skvarnavičienė.

Nesulaukia informacijos

„Korelita“ eksportuoja produkciją į daugelį Europos šalių, Pietų Korėją, Kiniją, Tadžikiją, Uzbekiją, Egiptą, Čilę. Kai kurie klientai jau teiraujasi, kas vyksta Lietuvoje, ar jie laiku sulauks užsakytos siūlų partijos. „Užimti acetatinių siūlų rinką pasaulyje, užsitikrinti reputaciją šiame versle paprastai trunka dešimtmečius, todėl negalime sau leisti tai prarasti per vieną dieną“, – tvirtino J.Skvarnavičienė.

Iš paskirto Ūkio banko administratoriaus įmonė negauna jokios informacijos nei telefonu, nei elektroniniu laišku. „Sulaukėme tik apgailestavimo dėl susidariusios padėties ir mandagaus paaiškinimo, kad turime laukti tolesnių Lietuvos banko veiksmų. Nežinome, nei kiek pavedimų pavyko padaryti tiekėjams, nei kiek jų įstrigo. Nežinome ir to, kokia dalis pateko į įšaldytą sąskaitą už prekes iš pirkėjų“, – sakė J.Skvarnavičienė.

Bendrovė ieško būdų, kaip pagelbėti savo darbuotojams. Jiems mokama bent dalis atlyginimų, kad žmonės galėtų atsiskaityti už komunalines paslaugas, išlaikyti šeimas.

Verslas – nežinioje

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas teigė, kad šiuo metu neramus laikas užklupo apie 200 įmonių. Šiose įmonėse liko įšaldytos apyvartinės lėšos.

„Daugelis jų vadovų sako, kad gyvena sulaikę kvėpavimą ir su nerimu kaukia tolesnių Lietuvos banko sprendimų“, – sakė jis.

Jis minėjo, kad labiausiai verslininkai bijo Lietuvos banko sprendimo skelbti bankrotą Ūkio bankui.

„Tada lėšos būtų įšaldytos nežinia kuriam laikui. Deja, mūsų valstybės institucijos dažnai būna linkusios eiti lengviausiu keliu, negalvojant apie verslo interesus. Todėl nenustebčiau, jei būtų skelbiamas banko bankrotas“, – kalbėjo D.Arlauskas.