Artimiausiose prekybos zonose – Skandinavijoje, Baltijos šalyse ir Lenkijoje – kaina labiausiai augo Lenkijoje, kur fiksuotas vidutinis 39 proc. augimas. Tuo metu Švedijoje kaina augo dešimtadaliu, o Baltijos šalyse ir Suomijoje – 7 proc.

Elektros energijos kainos augimą Baltijos šalyse lėmė sumažėjusi vėjo ir hidroelektrinių generacija bei po šventinio laikotarpio išaugęs suvartojimas visame regione.

Baltijos šalys kartu pasigamino 64 proc. viso jų elektros energijos suvartojimo (404 gigavatvalandes (GWh). Nepaisant beveik penktadaliu išaugusio suvartojimo, generacija Latvijoje ir Lietuvoje krito atitinkamai 12 proc. ir 34 proc. Tuo metu Estijos generacija išaugo 140 proc.

Pagal generacijos apimtis, Estijos vietinė generacija užtikrino 111 proc. viso šalies poreikio, Latvijos – 75 proc. ir Lietuvos – 23 proc.

Lietuvoje vietinė elektros generacija krito trečdaliu. Šalies vėjo elektrinių generacija sumažėjo 61 proc., 20 proc. krito šiluminių elektrinių gamyba. Tik hidroelektrinių generacija augo 85 proc.: Kauno hidroelektrinė gamino 51 proc. daugiau, o Kruonio HAE gamybą didino beveik dvigubai.

Kaip praneša „Litgrid“, 77 proc. mūsų šalyje suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas išaugo 13 proc. Bendras elektros srautas iš Lietuvos krito 21 proc. Lietuvos eksporto srauto pasiskirstymas: 89 proc. Lenkijos, 8 proc. Latvijos ir 3 proc. Švedijos kryptimi.

Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 61 proc., o Lietuvos kryptimi – 6 proc. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 59 proc., o Švedijos kryptimi – 1 proc.