Baltijos šalyse kainos augo dėl sumažėjusio pigesnės elektros pasiūlos iš Šiaurės šalių. Lietuvoje importuota du trečdaliai suvartotos elektros, 6 proc. – iš Švedijos, 38,7 proc. – iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, o likusi dalis – iš trečiųjų šalių. Elektros rinkoje susidariusią palankią situaciją išnaudojo Baltijos šalių šiluminės elektrinės – jų gamyba augo apie 15 proc., Lietuvoje – trečdaliu.

„Nord Pool“ Skandinavijos prekybos zonoje kaina pakilo 6 proc. iki 36,9 EUR/MWh. Kainos augimą lėmė paaugęs elektros vartojimas Švedijoje, Norvegijoje ir Danijoje. Be to, visose Šiaurės šalyse sumažėjo hidroelektrinių rezervas. Aukštesnę kainą formavo ir pusantro karto išaugęs eksportas iš Švedijos ketvirtosios prekybos zonos į Vokietiją.

Baltijos jūros regiono valstybėse žemiausia vidutinė kaina – 36,4 EUR/MWh – praėjusią savaitę formavosi Lenkijoje. Naktimis ir toliau vyravo eksportas iš Lenkijos į Vokietiją, Švediją ir Lietuvą. Žemesnę kainą užtikrino didelė vėjo ir šiluminių elektrinių gamyba.

Spalio 24–30 d. importui į Lietuvą tarptautinių Latvijos-Lietuvos jungčių pralaidumas vidutiniškai buvo išnaudojamas 27 proc., Švedijos-Lietuvos – 18 proc., o Baltarusijos-Lietuvos – 26 proc. Tarptautinių Estijos-Latvijos elektros jungčių pralaidumas elektros srautui iš Estijos į Latviją vidutiniškai buvo išnaudojamas 47 proc. Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 7 proc., o Lietuvos kryptimi – 81 proc.