Lietuvoje importuota 79 proc. suvartotos elektros, 55 proc. iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 19 proc. - iš Švedijos, o 25 proc. elektros - iš trečiųjų šalių. Nors Baltijos šalyse hidroelektrinių ir vėjo jėgainių gamyba smuko atitinkamai 12 proc. ir 13 proc., įtakos kainai nepadarė, nes elektros vartojimas irgi mažėjo 4 proc. Lietuvoje vėjo jėgainės pagamino penktadaliu, o šiluminės elektrinės - per pusę mažiau. 

Kovo 20-26 d. elektros srautui į Lietuvą tarptautinių Latvijos-Lietuvos jungčių pralaidumas vidutiniškai buvo išnaudojamas 56 proc., Baltarusijos-Lietuvos - 2 proc. Tarptautinių Estijos-Latvijos elektros jungčių pralaidumas elektros srautui iš Estijos į Latviją vidutiniškai buvo išnaudojamas 41 proc. Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 97 proc., o Lietuvos kryptimi - 8 proc. „NordBalt" pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 40 proc., o Švedijos kryptimi - 10 proc.