Energetikos ministerija tikisi gauti europinės paramos elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ projektui. Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad Europos Komisijos (EK) manymu, kelių šimtų milijonų litų vertės projektas gali būti įgyvendintas ir be ES Sanglaudos fondo paramos, ministerija tikisi gauti paramą iš kito šaltinio - Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Connecting Europe Facility, EITP) fondo.
„Vyksta teisinis projektui skiriamos paramos vertinimas - ar jis galėtų gauti paramą iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės. Ši parama skiriama projektams, kurie be jos negalėtų būti įgyvendinti“, - pranešė Energetikos ministerija.
Pasak jos, EK kvietimą finansuoti ES bendro intereso projektus iš EITP fondo turėtų paskelbti šią arba kitą savaitę. Lietuva teiks paraiškas konkretiems projektams - sulaukus EK vertinimo, bus aišku, koks finansavimas galės būti skiriamas ir ar jis apskritai bus skirtas.
Energetikos ministerijos Informacijos valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Petuškaitė BNS sakė, kad „LitPol Link“ operatoriai - Lietuvos „Litgrid“ ir Lenkijos PSE jau yra pasirašę galutinį sprendimą dėl investavimo (angl. Final Investment Decision).
„Lietuvos rytas“ šeštadienį rašė, kad Kainų komisija įspėjo valdžią, jog „LitPolLink“ ir dar trys strateginę reikšmę turintys Lietuvos energetikos projektai gali nebegauti Europos Sąjungos paramos. Teigiama, kad bemaž 300 mln. litų projektą vykdanti bendrovė „Litgrid“ dar pernai sudarė darbų rangos sutartis ir numatė išlaidas, todėl EK mano, kad projektas gali būti tęsiamas ir be ES paramos.
Galimas neigiamas pasekmes, jei minėti projektai bus įgyvendinami vien tik nacionalinėmis lėšomis, anot dienraščio, pripažino ir energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius, bet jis dar nelaidojo vilčių gauti ES finansavimą.
„Lietuvos rytui“ ministras priminė, kad projektą „LitPol Link“, prie kurio vairo teko stovėti ir jam, iš pradžių buvo planuota įgyvendinti tik biudžeto lėšomis: „Vienu metu finansavimas buvo numatytas, bet ankstesnė Energetikos ministerijos vadovybė jį nukreipė kažkur kitur.“
J.Neverovičius mano, kad jei ir negaus europinės paramos, Lietuva pajėgi pati užbaigti elektros jungties su Lenkija statybą: „Aišku, tą dalį išlaidų tektų kompensuoti iš tarifo ir tai atsilieptų vartotojams. Bet darysime viską, kad finansavimas būtų gautas. Tiesa, rizika negauti irgi rimta.“
Anot ministro, gerokai keblesnė padėtis yra dėl dujotiekio jungties su Lenkija, nes tai negali būti dvišalis projektas.
Europos Komisija pernai spalį patvirtino maždaug 250 svarbiausių energetikos infrastruktūros projektų sąrašą, tarp kurių yra ir „LitPol Link“.
Planuojama, kad pirmoji 500 MW (megavatų) galios jungtis bus pastatyta iki 2015 metų pabaigos.
Preliminarios 1,281 mlrd. litų vertės jungtis yra vienas strateginių Lietuvos energetikos projektų, ji pirmą kartą sujungs trijų Baltijos valstybių ir Vakarų Europos elektros perdavimo infrastruktūras ir sudarys sąlygas elektros rinkų integracijai.
D. Grybauskaitė: „LitPol Link“ sujungs Lietuvą su Vakarais
Pirmadienį oficialiai pradėta tiesti elektros jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ sujungs Lietuvos tinklus su Vakarais, teigia Lietuvos prezidentė.
„Šia jungtimi mes galėsime susijungti su Vakarų Europos tinklais, su Šiaurės Europa susijungsime Švedijos kabeliu. Taigi, 2015 metų pabaigoje Lietuva tikrai bus integruota į visus - tiek Vakarų, tiek Šiaurės Europos elektros jungtis“, - Alytaus rajono Butkūnų kaime vyktančioje oficialioje statybų pradžios ceremonijoje kalbėjo Dalia Grybauskaitė.
Anot jos, tai ypač svarbu, siekiant energetinio saugumo ir nepriklausomybės. Prezidentės teigimu, Lietuva su Europa susijungs ir dujų tinklais, nutiesiant dujotiekį į Lenkiją.
„Lietuva labai sparčiai žengia energetinio savarankiškumo keliu. Tai užtikrins mums ir politinį, ir ekonominį saugumą, ir energetinį saugumą ir savarankiškumą. Tai labai svarbu, nes būtent per energetiką mūsų politika buvo įtakojama iš Rytų. Per energetiką buvo vykdoma destabilizacija ir spaudimas Lietuvai“, - kalbėjo D.Grybauskaitė.
Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius teigė, jog „LitPol Link“ projektas intensyviai įgyvendinamas ir Lenkijos pusėje.
„Intensyviai dirbama ir Lenkijos pusėje. Iš partnerių jaučiame didelę paramą ir norą, kad šis projektas būtų baigtas Lenkijos pusėje“, - teigė J.Neverovičius.
Europos Komisija pernai spalį patvirtino maždaug 250 svarbiausių energetikos infrastruktūros projektų sąrašą, tarp kurių yra ir „LitPol Link“.
Preliminarios 1,281 mlrd. litų vertės jungtis yra vienas strateginių Lietuvos energetikos projektų, ji pirmą kartą sujungs trijų Baltijos valstybių ir Vakarų Europos elektros perdavimo infrastruktūras ir sudarys sąlygas elektros rinkų integracijai.
Naujausi komentarai