Europos šalių lyderiams per tris derybų dienas kol kas nepavyko rasti kompromiso, kokiomis sąlygomis bendrai pasiskolintos lėšos galėtų būti skiriamos nuo koronaviruso nukentėjusioms šalimis.

Diplomatinių šaltinių teigimu, per vadovų sesiją pirmadienio naktį Nyderlandų ir Austrijos premjerai Markas Rutte (Markas Riutė) ir Sebastianas Kurzas (Sebastianas Kurcas) pareikalavo sumažinti fondą, kuris galėtų būti skiriamas kaip negrąžinamos subsidijos.

„Liko Rutte ir Kurzas prieš visus kitus“, – BNS pirmadienio paryčiais teigė apie derybų eigą informuotas pareigūnas, kalbėjęs anonimiškai dėl klausimo jautrumo.

Viršūnių susitikimui penktadienį pateiktame plane buvo numatomas 750 mlrd. eurų atsigavimo paketas iš 250 mlrd. eurų paskolų ir 500 mlrd. eurų subsidijų, kurių jas gavusioms šalims nereiktų grąžinti.

Diplomatinių šaltinių teigimu, siekiant kompromiso, subsidijų dalis gali būti sumažinta iki 390 arba 400 mlrd. eurų.

Fondas būtų sudaromas Europos Komisijos tarptautinėse rinkose pasiskolintų lėšų pagrindu, tačiau Nyderlandų ir Austrijos vyriausybės nenori be griežtų sąlygų dalyti bendrai skolintų pinigų tokioms šalims kaip Ispanija ar Italija, kurias laiko pernelyg lengvai išlaidaujančiomis.

Dauguma kitų vadovų sako, kad ES privalo pademonstruoti solidarumą koronaviruso krizės akivaizdoje.

Jei vadovai susitars dėl fondo dydžio, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) pirmadienio rytą gali pateikti detalų atnaujintą pasiūlymą dėl gaivinimo fondo ir atskiro daugiau kaip trilijono eurų vertės 2021-2027 metų ES biudžeto.

„Ch. Michelis dvišališkai susitikinėja ir bando sudėlioti kompromisą“, – pirmadienio rytą teigė diplomatinis šaltinis.

Lietuvos interesai

Neoficialūs skaičiavimai rodė, kad pagal šeštadienio pasiūlymus negrąžintina parama Lietuvai galėjo sudaryti apie pustrečio milijardo eurų, be to, Lietuva galėtų prašyti apie du milijardus eurų papildomų paskolų. Apkarpius fondą, Lietuvai tenkanti dalis turbūt mažės.

Prieš lemiamą derybų raundą Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Baltijos šalių prioritetu išskyrė ES biudžeto lėšas žemės ūkiui, kad tiesioginės išmokos ūkininkams sparčiau priartėtų prie ES vidurkio.

„Baltijos valstybių pozicija yra tokia, kad mes esame pasiruošę kompromisams, bet tie kompromisai negali būti daromi bet kokia sąskaita be raudonų linijų“, – sekmadienio popietę kalbėjo prezidentas.

„Yra fondai, su kurių sumažinimu mes nesutiksime ir dėl tos priežasties, net jei taip ir atsitiktų, turėsime kontrpasiūlymų, kurie pirmiausia yra susiję su didesne parama žemės ūkiui“, – sakė G. Nausėda.

Yra fondai, su kurių sumažinimu mes nesutiksime ir dėl tos priežasties, net jei taip ir atsitiktų, turėsime kontrpasiūlymų, kurie pirmiausia yra susiję su didesne parama žemės ūkiui.

Šeštadienį atnaujintame ES biudžeto projekte Lietuvai pasiūlyta papildoma 125 milijonų eurų parama žemės ūkiui, tačiau Lietuvos delegacija žada siekti daugiau.

Baltijos šalių ūkininkai šiuo metu gauna mažiausias tiesiogines išmokas ES – jos siekia apie 170 eurų už hektarą, tuo metu ES vidurkis – daugiau kaip 250 eurų.

Viršūnių susitikimo pradžioje G. Nausėda žadėjo reikalauti, kad jau kitąmet išmokos būtų pakeltos iki 196 eurų.

Neskaitant žemės ūkio, šeštadienį atnaujintame ES biudžeto projekte pasikeitė dar viena Lietuvai svarbi eilutė – Ch. Michelis sutiko nuo 139 iki 189 mln. eurų padidinti finansavimą vadinamajai Specialiajai tranzito schemai, kuria naudojasi Rusijos piliečiai, keliaujantys per Lietuvą tarp pagrindinės Rusijos dalies ir Karaliaučiaus srities.

Kitais Lietuvai svarbiais klausimais – dėl vadinamosios sanglaudos paramos ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbų finansavimo – pokyčių kol kas nenumatoma.

Vadinamoji sanglaudos parama 2021–2027 metais Lietuvai gali mažėti iki 24 proc., nes Lietuvos ekonomikos rodikliai priartėjo prie bendrijos vidurkio.

Šį nuosmukį gali šiek tiek sumažinti kompensacija dėl emigracijos sukeltų nuostolių – Lietuvai ji siektų apie 180 mln. eurų.

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams naujoje finansinėje perspektyvoje siūloma skirti 490 mln. eurų.

Ginčai dėl teisės

Ginčų derybose kelia ir Vakarų europiečių siekis, kad lėšų skyrimas būtų susietas su tuo, kaip šalis laikosi teisinės valstybės principų. Tam labiausiai priešinasi su Briuseliu konfliktuojančios Vengrijos ir Lenkijos vyriausybės.

Lietuvos prezidentas G. Nausėda Prezidentūros išplatintuose komentaruose kategoriškos pozicijos šiuo klausimu neišsakė, bet pažymėjo, kad ši tema svarbi ne tik vengrams ir lenkams.

„Teisės viršenybės principo įgyvendinimo klausimu visų žvilgsnis krypsta į Lenkiją ir Vengriją, bet aš manyčiau, kad tokia pozicija ir toks požiūris nėra teisingas. Šiandien galbūt mes žvalgomės į šias valstybes, bet potencialiai toks teisės viršenybės klausimas bet kada gali iškilti bet kurioje ES šalyje, įskaitant ir senos demokratijos valstybes“, – teigė jis.

Tai pirmasis viršūnių susitikimą po pandemijos protrūkio. Dėl saugumo į ES Tarybos pastatą žurnalistai nėra įleidžiami, taip pat sumažintas delegacijų narių skaičius.

G. Nausėda perspėjo, kad spartėjant koronaviruso plitimui, netolimoje ateityje vadovams vėl gali tekti sugrįžti prie vaizdo konferencijų.