ESO Tinklų eksploatavimo tarnybos direktorius Virgilijus Žukauskas sako, kad situacija šalies pietryčiuose išlieka sudėtinga.

„Pagrindinės priežastys yra šlapias sniegas, krentantis ant medžių. Medžių šakos lūžta, medžiai virsta ir nustatyti gedimus yra labai sunku, todėl kad su visureigiais taip pat negalime pagal linijas pravažiuoti, klimpstame, tenka žmonėms eiti pėstute“, – BNS komentavo V. Žukauskas.

„Kaip pavyzdys, Perlojoje linija – vakar tris kartus ją tvarkė, tris kartus sutvarkė ir vėl atsijungdavo. 700 vartotojų buvo tris kartus atjungti“, – pridūrė jis.

Pasak tarnybos direktoriaus, antradienį sutrikimai fiksuoti apie 150 tūkst. kartų – kai kuriems vartotojams tenka pakartotinai šalinti gedimus.

„Dabartiniu metu turime apie 50 tūkst. klientų atjungtų. Per vakar dieną pajuto atsijungimus apie 150 tūkst. klientų, iš kurių 40 proc. sugebėjome nuotoliniu būdu prijungti arba automatikos veikimo pagalba. Iš to 150 tūkst. buvo apie 50 tūkst., kurie atsijunginėjo ne vieną kartą, ta prasme, čia ne unikalūs klientai, bet tiek klientų per kelis kartus buvo atjungta“, – aiškino V. Žukauskas.

Pasak jo, jeigu praėjusių metų audra „Laura“ ypač siaubė šalies vakarus, tai dabar Klaipėda ir Šiauliai „praktiškai ramūs, be jokių ekstra gedimų“.

„Vakar vakare buvo daugiau Alytaus regionas čia, Varėna, Vilnius – daugiausia. Per naktį, deja, išplito smarkiai į Uteną, na, ir Kaunas – vakar buvo, bet ir šiandien dar padaugėjo“, – sakė ESO atstovas.

Šiuo metu šalyje dirba daugiau kaip 200 brigadų, iš jų 80 gedimus šalina nuolat.

„Plius yra suformuotos laikinos brigados iš tų žmonių, kurie normaliai gedimų nešalina, tai yra, defektuotojai, techniniai prižiūrėtojai ir taip toliau – tai irgi 80 brigadų. Na, ir rangovų dirba apie 50 brigadų – genėtojai ir taip toliau. Bendradarbiaujame su Valstybinių miškų urėdija, padeda savivaldybės dėl privažiavimų ir panašiai. Tokia padėtis“, – kalbėjo V. Žukauskas.

Jis neprognozavo, kiek gali kainuoti snygio padarinių šalinimas. Specialisto teigimu, dabar svarbiausia yra atkurti tiekimą vartotojams. Tiesa, numatyti, kada situacija bus suvaldyta, irgi sunku, nes vos pašalinus gedimus, jų atsiranda ir vėl. 

„Dirbame ir brigados, kurios iš toliau privažiavusios, dirba ne po 12 val., dirba ilgiau. Užsakėme viešbučius, kad vietoje nakvotų, kad galėtų vėl iš ryto tęsti darbą“, – sakė jis.

Kabeliavimas tęsiasi, bet būtina imtis ir kitų priemonių

Paklaustas, kokia situacija su požeminių kabelių tiesimu šalyje, V. Žukauskas sakė, kad procesas vyksta, bet nerealu tikėtis visų linijų paslėpti po žeme.

„Dabar mes turime 32 proc. kabelių (požeminių – BNS) iš 125 tūkst. kilometrų linijų. Dešimtmečiam mūsų plane yra įdėta, kad turėtų būti kabeliuota apie 11 tūkst. esamų linijų. Jeigu dabar maždaug 42 proc. 10 kV linijų – kurios yra svarbiausios – yra miškuose kabeliuotos jau, tai dešimtmečio pabaigoje būtų 67 proc.“, – padėtį pristatė V. Žukauskas.

Jis teigė, kad „jeigu kalbant populistiškai, kad imame ir viską kabeliuojame, tai reikia nei daug, nei mažai, – 2,5 mlrd. eurų“. Kaip viena iš alternatyvų ekspertas įvardija galimybę leisti šalinti medžius, kurie aukštesni nei jų atstumas iki svarbių linijų.

„Prieš metus, po „Lauros“ mes buvome pateikę savo pasiūlymus dėl teisės aktų koregavimo, elektros tinklų apsaugos taisyklių. Norėjome paprasto dalyko – kad galėtume šiek tiek praplėsti ne apsaugos zonas, o proskynas, tai yra, kad iš apsaugos zonos, kas yra dešimtyje kilovoltų 10 metrų į kiekvieną pusę, turėtume teisę išpjauti medžius, kurie yra aukštesni, negu atstumas iki linijos“, – sakė V. Žukauskas .

Pasak jo, šis klausimas įstrigo ministerijų koridoriuose.

„Tai būtų tikras žingsnis, ką galima jau dabar daryti. Taip, iš kitos pusės – faktas, kad lygiagrečiai turi eiti kabeliavimas tų vietų, kurios yra pačios pavojingiausios. Tą mes ir darome“.

ESO vidurdienio duomenimis, visoje Lietuvoje be elektros buvo apie 50 tūkst. namų ūkių. Daugiausiai gedimų fiksuojama Vilniaus ir Utenos regionuose. 

Vilniaus regione be elektros buvo apie 17,5 tūkst., Utenos – apie 14,8 tūkst., Kauno – 7,5 tūkst., Alytaus – 7,1 tūkst., Panevėžio – 3,3 tūkst. vartotojų.

Trečiadienį elektros tiekimas atnaujintas apie 35 tūkst. klientų, įskaitant trumpalaikius gedimus.