Didieji prekybos centrai naudojasi savo perkamąja galia nustatydami tiekėjams neleistinai mažas kainas ir taikydami jų atžvilgiu nesąžiningas sąlygas. Tai konstatuojama ataskaitoje, dėl kurios Europos Parlamentas (EP) balsavo antradienį, plenarinėje sesijoje Strasbūre. Tiesa, šis dokumentas teisiškai nėra įpareigojantis.

Įstatymai – pavėluoti?

Europarlamentarai mano, kad šiuo metu itin svarbu taikyti maisto produktų rinkos reguliavimo priemones. Prieš savaitę Lietuvos Seimas priėmė Kainų įstatymo pataisas, nustatančias maksimalų maisto produktų antkainio dydį, kuris didmeninėje rinkoje negali būti didesnis negu 15 proc., o mažmeninėje – viršyti 20 proc. produkto įsigijimo kainos. Toks teisės aktas sukėlė audringą tiek politikų, tiek prekybininkų pasipiktinimo reakciją. Ir smulkieji, ir stambesni prekybininkai tikisi, kad Prezidentas Valdas Adamkus vetuos įstatymą.

EP Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto narys Šarūnas Birutis atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu Europoje ir pasaulyje sparčiai kyla žemės ūkio ir maisto produktų kainos, tačiau dėl to pelnosi ne gamintojai, o dažniausiai – perdirbėjai. Labiausiai dėl to kenčia vartotojai, kadangi apskritai daugelyje ES valstybių narių didėja maisto produktų kainos. Tai ypač pajuto mažas pajamas gaunantys namų ūkiai, maistui išleidžiantys didžiąją jų dalį. Be to, tai ypač neigiamai atsiliepė daugeliui mažų ir vidutinio dydžio maisto perdirbimo įmonių.

„Lietuvos Seimas priėmė Kainų įstatymo pataisas, kuriomis bandoma apriboti prekybos įmonių antkainius maisto produktams. Šis įstatymas diskutuotinas ir kažin ar bus pasiektas norimas tikslas. Iš esmės pati kryptis – apriboti monopolininkų pelnus – teisinga, tačiau Vyriausybės priemonės ne pačios geriausios. Deja, daugelis mūsų šalies įstatymų, reguliuojančių stambiųjų perdirbėjų bei prekybos centrų savivalę, jau pavėluoti“, – įsitikinęs Š.Birutis.

Didžiųjų įtaka plečiasi

Per pastarąjį dešimtmetį Europos maisto prekių rinkose pradėjo dominuoti stambieji mažmenininkai. Pavyzdžiui, koncentracijos laipsnis, 1993 m. 15-oje ES valstybių narių siekęs 21,7 proc., šiuo metu padidėjo iki 70 proc.

„Remiantis turimais duomenimis, didieji prekybos centrai piktnaudžiauja savo perkamąja galia nustatydami ES ir užsienio tiekėjams neleistinai mažas kainas ir taikydami nesąžiningas sąlygas. Visoje Europoje stambieji mažmenininkai vis labiau kontroliuoja ūkininkų ir kitų tiekėjų galimybes pasiekti ES vartotojus“, – Lietuvai tinkančias Europos tendencijas apibūdino Š.Birutis.

Ūkininkai gauna mažiausiai

Padaryta išvada, kad galutinė vartotojų mokama kaina Europoje iki penkių kartų viršija supirkimo kainą. Prieš 50 metų Europos ūkininkai gaudavo maždaug pusę maisto produkto mažmeninės kainos. Šiandien ši dalis gerokai mažesnė. Tarkim, Jungtinėje Karalystėje ji vidutiniškai siekia 7 proc., o Prancūzijoje – 18 proc. Duonos mažmeninio platinimo kaina gali net 30 kartų viršyti supirkimo kainą, nors ūkininkai dažniausiai gauna tik apie 8 proc. galutinės mažmeninės kainos.

Ir Europai ne naujiena, kai gamintojai verčiami pardavinėti prekes žemiau savikainos, grasinant juos išbraukti iš prekybos sąrašo, taikant specialius prekybos centrų nustatytus mokesčius už tam tikro prekės ženklo maisto produktų pardavimą, įtraukimo į prekybos sąrašą, taip pat mokesčius, kuriuos gamintojai moka siekdami būti tikri, kad mažmenininkai parduos jų gaminamas prekes ir t. t. Visi šie atvejai ragina kiekvienu iš nurodytų atvejų imtis suderintų veiksmų Europos ir nacionaliniu lygmenimis bei taikyti specialias kovos su šiais reiškiniais priemones.

Rinkos reguliavimo priemonėms – taip

Daugelio parlamentarų nuomone, ES ir jos šalys turi „vengti visiško maisto rinkos liberalizavimo, kadangi taip būtų paskatinta tolesnė koncentracija“. Europarlamentarų nuomone, šiuo metu itin svarbu taikyti rinkos reguliavimo priemones. Jie ragina uždrausti pardavinėti maisto prekes mažesnėmis už sąnaudas kainomis, taip pat aktyviau imtis veiksmų prieš „kitą konkurencijos dėsnių neatitinkančią praktiką“ bei piktnaudžiavimą dominuojama padėtimi rinkoje.

Europos Komisijai siūloma „atlikti rinkos koncentracijos ir kartelinių susitarimų sudarymo mažmeninės prekybos sektoriuje tyrimą, o neteisėtų veiksmų atveju pritaikyti atitinkamas sankcijas“. Savo ruožtu EP nariai „reiškia susirūpinimą dėl to, kad finansų rinkose pastebima vis didesnė spekuliacija maistu“. Jie ragina Europos Komisiją pradėti tyrimą šiuo klausimu.

Siūloma sukurti viešą elektroninę Europos duomenų bazę, kurioje būtų skelbiamos produktų ir gamybos priemonių kainos, taip pat informacija apie elektros energijos ir nuomos kainas, darbo užmokesčio dydžius, mokesčius ir muitus visoje Europoje.