„Aišku, kad ambicijos yra, bet dabar mes visi turime tai paversti konkrečiais veiksmais. Vyriausybė nori tai padaryti, tačiau ji taip pat prašo mūsų atsižvelgti į konkrečius iššūkius, su kuriais susiduria Lietuva, ir aš manau, kad tai yra teisingas prašymas“, – žurnalistams Vilniuje sakė eurokomisaras.

ES šalys iki 2030 metų turi sumažinti šiltnamio dujų emisiją 55 proc., palyginti su 2005 metais. Lietuvos tikslas yra šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti 30 procentų.

F. Timmermansas taip pat mano, jog svarbu nepalikti nė vieno žmogaus, kuriam šis perėjimas kainuoja papildomą naštą.

Jo teigimu, ypač svarbu konkretumas siekiant pereiti prie atsinaujinančios energetikos. Pasak eurokomisaro, Lietuvoje yra didelis jūros vėjo, saulės ir kitų atsinaujinančios energetikos projektų potencialas.

„Aš manau, kad investuoti į tai yra nepaprastai svarbu. Ne tik todėl, kad tai padės mums sumažinti CO2 emisijas, bet ir sukurs didesnę strateginę autonomiją ir tvirtesnes pozicijas Lietuvai regione“, – teigė eurokomisaras.

„Taip pat manau, kad čia yra tiek daug pramonės galimybių, vandenilio, kaip alternatyvaus kuro, plėtra yra svarbi. Žemės ūkyje, miškininkystėje Lietuva taip pat turi didžiules galimybes tai panaudoti“, – pridūrė jis.

F. Timmermanas penktadienį klimato politiką aptarė su premjere Ingrida Šimonyte. Jos teigimu, derybose ES lygiu dėl naštos pasidalinimo turi būti įvertinta šalių specifika ir pastangos mažinant taršą.

Anot premjerės, BVP vienam gyventojui principas atspindėtų šalių galimybes prisidėti prie naujų įsipareigojimų įgyvendinimo, tačiau siūlomas kaštų efektyvumo principas sukeltų didesnius įsipareigojimus toms valstybėms, kurios turi didžiausius socialinius ir ekonominius iššūkius, todėl siūloma šio principo atsisakyti.

Be to, pasak premjerės, Lietuva linkusi pritarti apyvartinių taršos leidimų sistemos išplėtimui, įtraukiant aviaciją ir jūrinį transportą, tačiau dėl kelių transporto ir statybos sektorių įtraukimo Lietuva mano, kad atsižvelgiant į mažiausias pajamas gaunančių žmonių skirtumus tarp ES šalių, šiame etape ES nėra pasiruošusi taikyti vienodo dydžio taršos įkainių transportui ir ypač daugiabučiams.

Lietuva palaiko būsimąją ES miškų strategiją, kuri prisidės prie tvaraus miškų valdymo įgyvendinimo tęstinumo, tačiau anot I. Šimonytės, turi būti rastas balansas tarp ES ir nacionalinių valstybių kompetencijos miškų sektoriuje.