Anot jos, populiariausios buvo penkerių metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos – jų išleista už 545 mln. eurų.
„Nors finansų rinkos buvo nepastovios, sėkmingai užbaigėme šių metų skolinimosi programą vidaus ir užsienio rinkose. Šiuo metu Lietuva turi komfortabilius grynųjų pinigų rezervus iždo sąskaitose, tikimės, kad šiuos metus pabaigsime mažesniu nei planuota biudžeto deficitu“, – pranešime sakė finansų viceministras Gediminas Norkūnas.
Vyriausybė vidaus rinkos aukcionuose kasmet išplatina VVP už 1-1,2 mlrd. eurų. Šiemet platintos trejų, penkerių, septynerių bei dešimties metų trukmės Vyriausybės obligacijos. Visa VVP paklausa aukcionuose siekė 3,9 mlrd. eurų.
Šiemet vidaus rinkoje taip pat suorganizuoti ir šeši euroobligacijų pildymo aukcionai. Investuotojams pasiūlytos keturių skirtingų trukmių emisijos, aukcionuose pasiskolinta 425 mln. eurų iš 1,7 mlrd. eurų.
2023 metais Lietuva planuoja skolintis apie 6,6 mlrd. eurų. Apie 4 mlrd. eurų planuojama pasiskolinti užsienio kapitalo rinkose išleidžiant euroobligacijų emisijas, 1,9 mlrd. eurų – skolinantis vidaus rinkoje išleidžiant VVP. Dar 0,6 mlrd. eurų numatyta pasiskolinti iš tarptautinių finansų institucijų ir Europos Sąjungos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę.
Kitąmet planuojama investuotojams pasiūlyti vietos rinkoje aukciono būdu įsigyti užsienio kapitalo rinkose išplatintų euroobligacijų emisijų papildymus. Valstybės biudžeto srautams valdyti gali būti skolinamasi išleidžiant iždo vekselius. Kitąmet planuojama sukaupti 0,7 mlrd. eurų 2014 metais išleistai ir šiemet vidaus rinkoje du kartus papildytai euroobligacijų emisijai išpirkti 2024 metų sausį.
Papildomai valstybės biudžeto išlaidos 2023 metais bus finansuojamos iš šiemet sukaupto lėšų likučio – apie 1 mlrd. eurų ir grįžtančių ankstesniais metais Lietuvos įstaigoms ir įmonėms perskolintų 0,03 mlrd. eurų.
Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola kitų metų pabaigoje sieks apie 30,2 mlrd. eurų arba 43 proc. bendrojo vidaus produkto.
Naujausi komentarai